Žieminis spiningavimas nemažai daliai žvejų yra nepriimtinas dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, tai oro sąlygos, kurios dažnai būna išties bjaurios, nepastovios temperatūros. Juolab tame nepastovume išryškėja dvi nieko gero nežadančios bijantiems iškišti nosį iš namų tendencijos – daug kritulių (lietų maino šlapdriba, sniegas ar lijundra) ir nuolat kryptis keičiantys šalti gana smarkūs vėjai. Antroji priežastis – menkas žuvų aktyvumas, jų koncentracija tik tam tikrose vietose, kas labai apsunkina potencialių laimikių paiešką. Trumpiau tariant, trini šlampančią nosį į rankovę, nuolat puti šąlančias rankas ir per visą dieną nesulauki nė kibimo – kažkoks mazochizmas...

Vėlus ruduo, žiemos pradžia – idealus metas plėšrūnų žvejybai. Deja, vanduo jau atvėsęs iki maksimumo ir grobuonės leidžiasi paskui savo aukas į upių bei ežerų gilumas. O kaip kitaip jas iš ten iškrapštysi, jei ne su prie dugno „žaidžiančiais“ masalais?

Iki ledas nesukaustė ežerų, nesustabdė upių – dar ne laikas atsisakyti žūklės plūdine meškere. Žinau: šalta, drėgna – lapkritis tikrai nepasižymi puikiu oru. Ilgiau palaikius meškerę grumba rankos, tad ne vienas žvejys jau ir žieminei žūklei skirtas pirštines užsimauna. Bet dar prasčiau su apavu – ilgaauliniai guminiai, kada pakrantės pažliugusios, būtini.

Žūklavimas meldynuose, nesvarbu, kokias žuvis gaudytume, turi savo specifiką. Veikiausiai meškeriotojus labiausiai glumins nedidelis gylis, nors kaip sakiau praeitame straipsnyje: kuo giliau, tuo geriau. Bet ne visada, kartais žuvys susirenka vos pusmetrio seklumose, taip pat geros vietos jas žvejoti šalia meldų juostos, o ten gali būti ir nemenkos gelmės.

Pagaliau į mūsų kraštą atėjo rimtesnė žiema ir dalis vandens telkinių tapo prieinami meškeriotojams. Ar užšals visi, klausimas, į kurį niekas negali atsakyti. Bet kokiu atveju ledu pasidengusių mažesnių ežerų ir tvenkinių nestinga, tačiau žvynuotųjų, dėl kurių kartais trenkiamės į kitą Lietuvos galą, kibimas nekoks.

Poledinės žūklės mėgėjai gal ir keiksnoja tokią šiltą žiemą, tačiau spiningautojams atsiveria naujos galimybės, kadangi jie gali žvejoti ištisus metus praktiškai be pertraukos. Taip, bus laikotarpis, kuomet lydekos, sterkai nerš ir šių žuvų tada gaudyti nevalia, bet tas metas ateis vėliau, dabar kalbu apie tai, kas vyksta dabar. O dabar, patys matot, kad upės be ledo, nėra netgi ižo, todėl čiumpam spiningus ir einame mirkyt masalų į šaltą upių vandenį

Koks bebūtų ledas – storas ar plonas, tačiau viduržiemy žuvys vis tiek kibs prasčiau nei žiemos pradžioje ar jos pabaigoje. Kadangi poledinėje žūklėje ešeriai yra pagrindinis meškeriojimo objektas, tai dabar kalbėsiu tik apie juos.

Tęsiu straipsnių ciklą apie naktinį rudeninį–žieminį spiningavimą. Šįsyk didžiausią dėmesį skirsiu valui ir pavadėliams. Nors apie tai esu rašęs ne vieną sykį, bet dabar mano mintys veikiausiai bus šiek tiek kitokios. Ką turiu omenyje, suprasite perskaitę.