Kokiu tempu virpinti avižėlę?

Pasyvus būdas

Meškerėlės, kuria žuvys gaudomos po ledu, svarbiausia dalis – avižėlė. Taip vadinamas žalvarinis, švininis, bronzinis ar volframinis svarelis, į kurį įlituotas kabliukas. Paprastai ant jo veriamas masalas – viena ar kelios uodo trūklio lervos. Masalas nugramzdinamas iki dugno, paskui kilstelimas kelis centimetrus ir imama laukti kibimo. Tai pasyvus poledinio meškeriojimo būdas. Karšiai, plakiai, kuojos dažnai gaudomos pasyviuoju būdu, tačiau ir jis nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes labai svarbu nustatyti, kokioje gelmėje laikosi maisto ieškančios aktyvios žuvys?

Todėl, jei nekimba priedugnėje, masalas kilstelimas dar porą dešimčių centimetrų aukščiau, paskui dar aukščiau, kol atsiduria pusiaukelėje tarp eketės ir dugno. Jei ir čia nekimba, aukščiau galima tikėtis tik aukšlių kibimo, o jos – ne pats geidžiamiausias laimikis. Tokia situacija rodo, kad žuvų kibimas labai prastas ir reikia imtis kokių nors žuvų aktyvumą skatinančių priemonių. Jas patyrę meškeriotojai vadina avižėlės žaismu, tačiau kaip tą žaismą jai suteikti?

Dėmesio koncentracija

Kai kibimo ypatumai sunkiai prognozuojami, dėmesį patartina sutelkti į masalus. Patyrę meškeriotojai žino ne vieną avižėlės pateikimo žuvims variantą ir jais sumaniai naudojasi nekibos dienomis. Mat, avižėlė pati yra masalas, kuris dažnai būna veiksmingas be jokio „priedo“, užverto ant kabliuko. Tiesa, mūsų krašte tradiciškai meškeriojama su avižėlėmis, ant kurių kabliukų veriami natūralūs masalai. Tad ir kalbėsime būtent apie tokių kombinuotų masalų „šokdinimą“.

Štai vienas būdų: avižėlę nugramzdinkite ant dugno ir palikite ją ten pagulėti 20-30 sek. Paskui avižėlę kilstelėkite 2-3 cm virš dugno ir maždaug minutę platokais riešo judesiais virpinkite sargelį. Jei sargelis nustos vibruoti, pakirskite – kimba žuvis. Jei reakcijos nėra, po kiek laiko kartokite viską iš naujo. Šis būdas veiksmingas gelmėje nuo 2 iki 5 m.

Šis ešerys susigundė aktyviai judančia avižėle

Atvirkščias metodas

Minėtą avižėlės virpinimo būdą galima apversti aukštyn kojomis arba, kitaip tariant, papildyti viena gudrybe. Kai avižėlės virpinimas 2 minutes pasirodo esąs neveiksmingas, tada galima pamažu stabdyti sargelio judesius, kol avižėlė pakibs palei patį dugną, bet jo nelies. Paprastai žuvys tokiu atveju kimba pauzės metu, nes žuvims, matyt, atrodo, kad joms pavyko pasivyti ilstantį grobį. Ypač tokiai apgaulei pasiduoda azartiški ešeriai.

Kam teko pro eketę stebėti ešerių, susibūrusių aplink masalą, elgseną, tas atkreipė dėmesį, kad avižėlei aktyviai judant, ešeriai stebi ją, lyg taikydamiesi atakai, o kai masalo judesiai ima gesti, jie staiga visu būriu ima artintis, kol staiga drąsiausias beveik nejudančią avižėlę ryžtingai stveria, kad tai padaryti nespėtų gentainiai.

Šuoliukų patrauklumas

Kitas avižėlės virpinimo metodas toks: avižėlė guli ant dugno 1-2 min, o paskui staigiai atplėšiama nuo dugno. Meškerėlės viršūnėlė pakeliama nuo eketės 30-50 cm. Tada masalą reikia sūpuoti į šonus – taip paprastai elgiasi šoniplaukos, kurios antroje žiemos pusėje rengia tuoktuves. Šiuo būdu viliojant žuvis, ne tik ešeriai, bet ir kuojos bei plakiai kimba labai energingai, todėl meškerėlės sargelį reikia atidžiai sekti ir pakirsti vos jam linktelėjus. Pavėluosite – liksite be laimikio, nes žuvys kažkodėl akimirksniu pajunta apgaulę ir išspjauna masalą. Beje, žuvai užkibus, reikia kuo greičiau traukti ją į viršų, jog kitoms priedugnėje besibūriuojančioms žuvims nekiltų įtarimas, kad dedasi įtartini dalykai.

Lėta eiga

Kai ešeriai ypač vangūs ir ignoruoja masalus, o tai dažniausiai atsitinka staigių oro permainų metu, išbandykite dar vieną gudrybę. Jos patartina griebtis tik tiems meškeriotojams, kurie nestokoja kantrybės, nes reikės avižėlę, paguldytą ant dugno, laikyti tokioje padėtyje 10-20 sek. Tik po, stengiantis, kad sargelis nesuvirpėtų, masalas lėtai, su ilgokomis pauzėmis keliamas į viršų 5-10 cm, tarpais net pristabdomas, kad porą sekundžių pakybotų vienoje vietoje.

Jei žuvys nesusidomi masalu, valas atpalaiduojamas, kad avižėlė laisvai nusklęstų į priedugnę ir vėl atsidurtų dugno. Būna, kad ešeriai tuojau pat pastveria ant avižėlės kabliuko užvertas uodo trūklio lervas, kai tik tos atsiduria ant dugno, tačiau labiausiai šis būdas tinka, kai karšiai šniukštinėja palei dugną. Paprastai į jų akiratį pakliuvęs masalas tampa karšių susidomėjimo objektu, kol pasiunčiamas į skrandį. Jei ir ši gudrybė nepadės, bandykite viską iš naujo, tačiau stenkitės tai padaryti dar lėčiau.

Meškeriojant didelėje gelmėje patartina pasirinkti ilgą Salmo sargelį – 7-13 cm ilgio, kad geriau pasireikštų avižėlės žaismas

Masyvesni masalai

Jei pasirinksite meškeriojimui nuo ledo vietą, kur plyti didelėje gelmėje, viršijanti 8 metrus, parinkite masyvesnes avižėles (1-2,5 g). Kad tinkamai pasireikštų tokių masyvių avižėlių žaismas, reikia parenkti ploną (0,08 -0,10 mm skersmens), tačiau absoliučiai nesigarankščiuojantį valą. Sargelis turi būti ilgas, su nušlifuotu plongaliu, kad, jį virpinant, geriau pasireikštų avižėlės žaismas. Kadangi meškeriojama gelmėje, net ir lengva meškerėlė privalo turėti kuojytes, kad ją galima būtų pastatyti prie eketės.

Tinkamas užvėrimas

Kibimo aktyvumas dažnai ypač priklauso nuo to, kaip ant avižėlės kabliuko užvertas masalą. Meškeriojant aukšles ir kitas smulkias žuvis, ant kabliuko veriama viena uodo trūklio lerva, jei gaudomi ešeriai ar kuojos – dvi uodo trūklio lervos, jei karšiai – 3-4. Pastarasis variantas naudojamas stambių žuvų meškeriojimui. Dvi lervos pasmeigiamos taip, kad geluonis pervertų tik porą milimetrų priekinės masalo kūno dalies, o trečioji lerva užveriama žiedeliu, kad nekyšotų išorėje avižėlės kabliuko geluonis. Toks apetitiškas derinukas karšiui nekelia jokio įtarimo ir jis mielai ragauja masalą.

Parengta pagal meškeriotojų sportininkų rekomendacijas

Salmo.lt archyvo nuotr.

Salmo avižėlėse įlieti kabliukai Kamasan yra tinkamo aštrumo, todėl gležni masalai, paverti ant jų, išlieka „prekinės išvaizdos“