Kaip nešiotis spininginius masalus? Antra dalis
Per daugybę žvejybinių metų kaupiasi ne tik meškeriojimo įranga, tačiau ir drabužiai. Aišku, meškerės lūžta, masalai nutrūksta, rūbai susinešioja, suplyšta, bet ne viskas, ką minėjau, prarandama arba netenka savo funkcionalumo. Deja, kas lieka, dažnai pasensta moraliai, paprasčiausiai nusibosta.
Tikrai nesivaikau madų nei žūklėje, nei kasdieniame gyvenime. Betgi žvejybinė įranga tobulėja, o drabužius kasmet siūlo vis patogesnius, geresnius negu buvo, todėl imu ir susigundau...
Praeitoje šio rašinio dalyje užsiminiau apie liemenę. Man žvejyboje ji yra nepakeičiamas drabužis, kurį nešioju žiemą vasarą. Minėjau ir dėl ko. Keista, kad žiemą? Užsivelku ant striukės ir einu spiningauti.
Ant ledo žuvaudamas, suprantama, ne, tada geriau jau kitokią liemenę vilktis – gelbėjimosi. Arba kada meškerioji iš valties. Valtyje galima sėdėti nors ir su glaudėmis, čia visus daikčiukus išsidėstai taip, kad ranka pasiektum, nešiotis jų nereikia. Žieminės žūklės manta telpa į dėžę ir kombinezono kišenes. Be to, polediniam meškeriojimui visai kiti reikalavimai, kitokia įranga, daug vietos neužima.
Nei Turkijoje, nei Australijoje
Yra ir specialių žieminių žvejybinių liemenių. Bet tos, kurias velkuosi tuomet spiningaudamas, demisezoninės. Pastarosios man ir yra geriausios, universaliausios. Orientuotos vasarai paprastai siuvamos iš kuo plonesnių, neretai net tinklinių audinių, ten kišenių mažiau arba (ir) jos yra sumažintos. Turiu ir tokių, viena geresnių būtų Keeper liemenė, nors jos kišenės pernelyg mažos bent kiek didesnes dėžutes su masalais susidėti. Bet tai man, kitiems gal užtenka. Kita vertus, karštymečiu paprastai naudojame mažesnius vilioklius visoms plėšrūnėms, dažniau gaudom šapalus, meknes, ešerius.
Užsiminiau apie vasarines, demisezonines ir žiemines liemenes. Bet jos dar skirstomos ir pagal kitus reikalavimus. Vienas, kuris labiausiai krenta į akis, tai liemenės ilgis.
Yra visiškai trumpos, jos nesiekia nė bambos, tai taip vadinamosios muselininkų arba patrumpintu liemeniu liemenės. Šitos patogios tada, kai tenka giliai braidyti. Deja, aš nemuseliauju ir mano vobleriai, blizgės ar guminukai į jų kišenes dažniausiai nesutelpa.
Kitos liemenės siekia klubus. Va tokios man yra pačios geriausios, universaliausios spiningaujant. Beje, toji minėta Keeper liemenė, mano požiūriu, kažkas tokio „tarp“ pirmųjų ir antrųjų, ne visai standartinis modelis.
Dar būna pailgintos liemenės, kurios dengia klubus. Jos tinkamiausios vėsesniu oru ir kada nereikia giliau braidyti. Labai retos, abejoju, ar pas mus jų apskritai rasite.
Sumąsčiau pavasarį nusipirkti dar vieną liemenę, nes mano mėgstamoji demisezoninė Hardy, kaip sakiau, jau visai nuo saulės išbluko. Pirmiausiai puoliau internete ieškoti mūsų žvejybos parduotuvėse. Tuo metu radau vos tris modelius. Jei neskaičiuosiu Simms su „užraitota“ iki debesų kaina ir patrumpintu liemeniu, kitos dvi liemenės buvo neaiškių firmų ir pagamintos taip, kad aš jų tikrai nesivilkčiau.
Įlindau į kariškių aprangos parduotuves. Prie vadinamųjų kareiviškų liemenių gali kaklaraištį rištis ir į šokius „kam virš penkiasdešimt“ eiti, o taktinės labiau panašios ne į liemenes, tačiau į daugybę susiūtų kišenių. Kada kišenių daug – gerai, tačiau į pastarųjų kišenes tik granatos ir šovinių dėtuvės tilptų, o ne masalų dėžutės.
Skambinu vienam didmenininkui, kitam, klausiu, kodėl normalių liemenių neveža, kodėl, išskyrus muselines, aš jų apskritai pastaraisiais metais nematau? Sako, tu iš dangaus iškritęs, nemadingos jos dabar, niekas neperka.
Galvoju, gal pas mus liemenės nemadingos, gal kiti, kaip ir aš, senoviškai žuvauja. Nemeluosiu, tris dienas naršiau internete, net į Turkiją ir Australiją nuklydau, bet visur panaši situacija. Radau vienintelę Snowbee Clasic Fly Vest, kuri išties atitinka mano reikalavimus, bet teks siųstis iš Jungtinės Karalystės. Na, yra dar vienas Daiwa liemenės modelis, bet tik pusė bėdos ir taip pat tektų atsiimti paštomate. O daugiau normalių liemenių nemačiau, nebent tiktų muselininkams.
Gal būčiau ir radęs, bet šiuolaikinės liemenės turi vieną „pagerinimą“, kuris man labai nepatinka. Turiu omenyje dvigubus, t. y. į dvi puses atsegamus užtrauktukus. Kuomet kišenė yra prisiūta prie liemenės, o ne pačioje liemenėje, neretai tokį užtrauktuką gali neatsargiai per smarkiai patraukti taip, kad kišenė „išsižios“ ir viskas, kas joje yra, išbyrės. Jei stovi krante, dar nieko tragiško, bet kuomet žvejoji įsibridęs... Aš taip kalbu, nes turiu tokią firmos Greys liemenę ir ją apsivelku dėl minėtos priežasties labai retai.
Pagal paskirtį ir nelabai
Kas šiais laikais patogu ir madinga, dėsčiau ankstesnėje šio straipsnio dalyje. Bet paminėjau ne viską. Yra nemaža dalis žvejų, kurie spiningauja su kuprinėmis. Ir apskritai kuprinės dabar labai populiarios, su jomis gali matyti vaikščiojančius ir miesto centre, ir parduotuvėje, ir važinėjančius su dviračiais parkuose.
Kuprinių žūklaudamas kitąsyk taip pat neatsisakau, nes teisingai pagamintą nedidelę kuprinę bene patogiausia nešioti dėl tos priežasties, kad mažiausiai juntamas nešamų daiktų svoris, mažiau nuvargsta stuburas. Beje, kuprinės bus veikiausiai pačios talpiausios iš visų minėtų ir vėliau minimų masalų dėtuvių.
Turiu tris įvairaus dydžio kuprines, nors jų kokybė skiriasi. Vieną kuprinę išsyk „nurašau“ dėl to, kad su ja nuolat prakaituoja nugara (šiuolaikinės firminės kuprinės būna su specialia su nugara besiliečiančia mažiau odą šildančia medžiaga), ji yra su siauru, veržiančiu pečius diržu. Dabar gerų kuprinių gali rasti, kokių tik širdis užsigeis. Ypač didelis pasirinkimas Salmo parduotuvėse, nes Norfin nuolat naujina tokio tipo savo gaminius. Beje, turiu vieną tos firmos kuprinę, nors nežinau ar tebegaminamas toks modelis, ji panaši į Norfin Lagoon 25, bet dar šiek tiek mažesnė.
Visgi spiningauti su kuprinėmis mažiausiai patogu. Gerai, kuomet vaikštai tik krantu, kada nereikia dažnai keisti masalų. Nes kiekvieną sykį tenka kuprinę nusiimti nuo pečių ir pasidėti ant žemės. Kada braidai, to nepadarysi, teks lipti į krantą. Gal kas nors įgunda masalų dėžutes išsikrapštyti persukęs rankas ar dar kokiu būdu, bet man tokie jogų triukai nepavyksta. Tad kuprines paprastai imu tuomet, kai žuvauju dugnine ar plūdine meškere.
Kartais darau išimtį, kuomet išsiruošiu spiningauti naktį ir daug nevaikštau. Pasitaiko, jog vienoje vietoje „drožiu“ kokias tris valandas, kartais – net atsisėdęs. Tada, taip, kuprinė man gerai.
Iš nepaminėtų „dėtuvių“ spininginiams masalams, liko žvejybiniai perpetiniai krepšiai ir specialios iš kieto plastiko pagamintos dėžės su rankenomis.
Į perpetinį krepšį labai patogu susidėti vilioklių dėžutes, jos ten sugula itin kompaktiškai, jei tik pataikai tinkamus dėžučių gabaritus arba perki tokį krepšį jau sukomplektuotą. Išsiima dėžutės irgi puikiai, neturiu jokių pretenzijų. Netgi galima įsibridus pasinaudoti žvejybiniu krepšiu kaip atrama ir ištrauktą dėžutę pasidėti ant to krepšio viršaus, neskubant išsirinkti reikiamą masalą.
Žvejams skirtų krepšių yra devynios galybės, jie būna įvairių dydžių, dažniausiai stačiakampio formos, kartais kvadratiniai su ilga reguliuojamo ilgio tvirtos medžiagos rankena, kurią užsimetame per petį. Iš šonų, dangtyje, kitąsyk ir viduje būna papildomos kišenės smulkiems daiktams. Turiu tris perpetinius žvejybinius krepšius, visi jie Flambeau firmos. Į du didelius kraunu dideles dėžes su dideliais vobleriais velkiavimui, o į mažesnius – masalus, kuomet einu spiningauti. Beje, juos gal prieš penkerius metus pirkau iš Salmo, dabar tokių jau nėra, nes geras daiktas ilgai prekyboje neišbūna.
Visgi perpetiniai krepšiai spiningauti nėra pats geriausias pasirinkimas, nes... jie perpetiniai. Jei toks dėklas bus didesnis, o jame sukrausime, tarkim, dėžutes su galvakabliais, blizgėmis, patikėkit, kad po kokių trijų valandų norėsis krepšį ilgam pastatyti ant žemės, nes paskaus kaklą ir pečius. Be to jų kampuota forma ilgam nešiojimui irgi ne pati geriausia.
Į vatą nevynioju, sakau taip, kaip yra. Todėl perpetiniuose žvejybiniuose krepšiuose, jei ruošiatės ilgai spiningauti ir nuolat vaikščioti ar braidžioti, siūlyčiau krautis lengvesnius masalus, pavyzdžiui, voblerius.
Būna pirkti perpetinių krepšių, kurie nesuformuoti, primena kaimišką bobutės „tašę“ su ilga rankena, kainuoja kelis eurus. Turiu ir tokį krepšį, jį paprastai naudoju tuomet, kada einu meškerioti batonu šapalų, nes, kaip tai bobutei, visai patogu atsignybti ten įdėto batono gabalėlį. Ir pats batonas labai jaukiai guli – tarsi krepšys jam būtų skirtas Aišku, galima ten dėti ir visokius dirbtinius masalus, tačiau jų dėžutės sukris bet kaip, barškės, žodžiu, spiningaujant patogumas bus menkas.
Esu matęs spiningautojų, kurie nešasi į žūklę ir iš kieto plastiko padarytas dėžes su rankenomis. Jie žvejoja nuo kranto ar netoli įsibridę, dėžes pasistato už nugaros ir nuolat dairosi per petį, kad, kas nors eidamas pro šalį, „nepriglaustų“ daiktų. Pėdina žvejys į kitą vietą, rankoje nešasi spiningą ir dėžę, vėl stato ant žemės, stovi, brenda ir dairosi...
Tokios dėžės iš tiesų gali būti skirtos spininginiams masalams ir kitiems tai žūklei reikalingiems mažmožiams, tai net pabrėžta jų specifikacijose, bet pritaikytos šios dėžės laikyti visą tą „gėrį“ namuose, kažkur vežtis mašina, galima dėžę įsidėti į valtį. Tada tikrai patogu. O aktyviai žuvaujant...
Na, bet kas kaip išmano, vis geriau nei nešiotis voblerius ar blizges tiesiog rankoje. Be to, kiekvienas meškeriotojas patogumą vertina savaip, todėl ir mano išdėstytas mintis veikiausiai nepriims už tikrą pinigą.
Romualdas Žilinskas
