Išsamiai apie membranines bridkelnes. Pirma dalis

Aišku, visų pirma dėl kainos, kuri jų nuomone, neatitiko tokių gaminių teikiamos realios naudos, juolab, kad pernelyg greitai imdavo leisti vandenį. Žodžiu, pinigai tiesiogine ir perkeltine prasme išmetami į vandenį.

Na, nejaugi ir aš toks atsilikėlis? Ėmiau ir nusipirkau kvėpuojančias braidymo kelnes. Tai buvo trisluoksnis Vision modelis, dabar jau nepametu, gal Classic, gal Extreme, tai ne taip svarbu. Kur kas svarbiau, kad nuo to laiko supratau: bridkelnės žvejui, kuris žuvauja Nemune, Neryje ir kitose didesnėse ar mažesnėse upėse, netgi upeliuose, kur tenka dažnai ir pakankamai giliai arba daug braidyti, yra nepakeičiamas dalykas.

O nuolat „sekamos pasakos“, jog toks drabužis praktiškai nepraleidžia oro (be abejo, „pasakas sekė“ tie, kurie patys neturėjo membraninių braidymo kelnių) iš tiesų buvo netiesa arba sąlyginė tiesa, nes, atvirai kalbant, būtent tos pirmosios mano braidymo kelnės „kvėpavo“ geriau nei kai kurios kitos, kurias įsigijau žymiai vėliau.

Beje, pirkau jas, regis (negarantuoju), Salmo parduotuvėje, nes ši firma pirmoji masiškai ėmė prekiauti bridkelnėmis Lietuvoje ir kurį laiką siūlė žvejams Vision produkciją.

Nuo tada sunešiojau (porą dar turiu kaip atsargines) devynerias tokio tipo braidymo kelnes. Daug tai ar mažai, net nežinau, galiu pasakyti tiek, kad kai kurias teko klijuoti jau pirmą sezoną, o buvo ir tokių, kurios po penkerių (!) metų intensyvios žvejybos kuo puikiausiai išlaikė savo funkcionalumą. Tos „topinės“ – britų muselininkų pasididžiavimas – bendrovės Hardy gaminys. Deja, minėta firma dabar bridkelnes gamina labai retai ir nedideliais kiekiais, nes koncentravosi į muselinių įrankių gamybą ir yra grupės Pure Fishing dalis.

Kaip supratote, šis straipsnis – apie kvėpuojančias membranines bridkelnes, nes dar ir šiuo metu žinau ne vieną žvejį, kuris niekaip neišdrįsta įsigyti tokį begaliniai reikalingą specializuotą meškeriotojo apdarą. Vyrai, nedvejokit!

O kad aiškiau būtų – tęsiu rašinį neslėpdamas faktų, kaip gaminamos membraninės bridkelnės ir pateiksiu daugiau konkrečios informacijos. Pažadu, tikrai nevyniosiu į vatą, ne mano stilius.

Pirmiausiai pradėsiu nuo membraninio audinio, nes veikiausiai dalis žvejų nelabai supranta, kaip jis pagamintas, pasiūtas ar išaustas.

Kaip ir kodėl bridkelnės kvėpuoja?

Membraninis audinys – tai ne tik membrana, bet dviejų arba trijų sluoksnių derinys. Membrana viena pati būtų per silpna, ji negalėtų atlaikyti mechaninio krūvio, todėl ant jos laminuojami kiti audinių sluoksniai.

Išorinis sluoksnis – tekstilė, dažniausiai poliesteris arba nailonas, apdorotas DWR (Durable Water Repellent) danga, kuri atstumia paviršinį vandenį. Per šį sluoksnį vanduo nubėga lašeliais, nesusigeria į audinį.

Po juo seka pati membrana. Ji gaminama iš įvairių medžiagų, bet apie tai dar pasakosiu vėliau. Membrana leidžia išgaruoti kūno išskiriamai drėgmei, tačiau neleidžia vandeniui iš išorės patekti į vidų. Tai yra jau faktiškai bridkelnėms paruošta medžiaga.

Visgi tokia membraninė medžiaga (jos kodas 2L) paprastai taikoma paprastesnėms vidutinės kokybės bridkelnėms. Geresnė yra 3L konstrukcija, šį audinį turi aukštesnės klasės braidymo kelnės, jis kvėpuoja taip pat ar net geriau nei 2L audinio variantas, tačiau yra tvirtesnis. Retai, tačiau bridkelnėse pasitaiko ir 2,5L membraninė medžiaga, kuri yra pati prasčiausia. Apie medžiagų gamybos technologijas gal daugiau nesiplėsiu – nusibos skaityti.

Striukėse, kostiumuose ir panašiuose rūbuose papildomai po membraniniu audiniu įsiuvamas dar ir vidinis pamušalas. Tai gali būti lengvas trikotažas arba tinklelinis audinys, kurio paskirtis – apsaugoti membraninį audinį nuo kūno šilumos, trinties, nešvarumų ar riebalų, kurie per laiką galėtų pakenkti pačiai membranai.

Braidymo kelnių, ir kitų drabužių membraninis audinys ne tik „kvėpuoja“, bet ir atlieka apsauginę bei mechaninę funkciją. Nuo viršutinio sluoksnio kokybės priklauso atsparumas trinčiai, vandens atstūmimas, nuo membranos – oro pralaidumas ir kūno drėgmės išgarinimas, o nuo vidinio sluoksnio – drabužio komfortas ir ilgaamžiškumas.

Kaip supratote, bridkelnių membraninis audinys yra gaminamas kitaip nei kitų irgi „kvėpuojančių“ drabužių.

Žvejai šioje vietoje neretai painiojasi, nes vadovaujasi bendra trijų sluoksnių audinio schema, bet reali to audinio konstrukcija braidymo kelnėse, pasikartosiu, nuo striukių, kostiumų ar kelnių kvėpuojančios medžiagos skiriasi. Pagrindinis skirtumas – trečiasis sluoksnis braidymo kelnėse, jei jos pasiūtos iš 3L audinio, yra ne trikotažas, ne pamušalas, o labai plonas, techninis, dažniausiai laminuotas sluoksnis, kuris saugo membraną, bet nėra „pamušalas“ ta tiesiogine prasme. Kodėl taip?

Kadangi bridkelnės vilkimos virš kitų rūbų (nežinau, gal kas rengiasi kitaip, aš po jomis nešioju plonus specialius apatinius), jos neturi sąlyčio su nuogu kūnu, todėl čia nereikia vidinio „komfortinio“ sluoksnio. Be to, kuo daugiau sluoksnių, tuo mažesnis kvėpavimas – todėl žvejybinėje aprangoje, ypač bridkelnėse, viskas konstruojama taip, kad būtų kuo lengviau, ploniau ir efektyviau.

O dabar – apie pačias membranas. Jei įdėmiai perskaitysite, suprasite, kad tai labai svarbu renkantis bridkelnes.

„Kvėpuojančių“ ir nepralaidžių vandeniui bridkelnių membranos ne visur gaminamos vienodu principu, nors jų funkcija, kaip sakiau, yra apsaugoti žvejį nuo vandens iš išorės ir leisti drėgmei (juk žmogus kaista, prakaituoja) pasišalinti iš vidaus, o odai kvėpuoti tiesiogine pasme – išlieka ta pati. Skiriasi tiek membranos struktūra, tiek technologijos gaminant, tiek efektyvumas. Pagrindiniai membranų tipai:

1) Porėtos (mikroporinės) membranos. Jos turi mikroskopines poras, kurios yra mažesnės už vandens lašelį, bet didesnės už garų molekulę. Tokiu būdu lašai iš išorės neprasiskverbia, bet garai iš vidaus išeina. Dažniausiai naudojamos: ePTFE (modifikuotas politetrafluoretilenas, kaip GORE-TEX) ir PU (poliuretanas). Tokia struktūra puikiai „kvėpuoja“, bet gali būti jautresnė užsikimšimui (prakaitas, purvas, aliejai).

2) Neporėtos (monolitinės) membranos. Čia porų nėra. Garai pasišalina cheminiu procesu – difuzija per plėvelę. Atsparios užsikimšimui, bet „kvėpuoja“ lėčiau. Naudojamos kai kuriuose pigesniuose modeliuose arba kur reikia didesnio atsparumo cheminiam poveikiui.

3) Hibridinės membranos. Derinami abu principai, nes šios membranos turi ir poras, ir difuzinį sluoksnį. Naudojamos aukštesnės klasės gaminiuose, tokias technologijas gaminant membraninius audinius naudoja: japonai – Toray Dermizax, vokiečiai – Sympatex, amerikiečiai – eVent. Beje, tai skirtingomis technologijomis grįsta membranų gamyba, tačiau ir vėl – nesiplėsiu.

Kodėl svarbu žinoti apie membranas? Du skirtingi bridkelnių modeliai gali turėti tokią pačią „kvėpuojančios ir nepralaidžios“ nuorodą, bet jų komfortas skirsis kardinaliai. Pavyzdžiui, vienos leidžia aktyviai judėti ir likti sausam, o su kitomis jau po pusvalandžio karštyje atsiranda drėgmės pojūtis iš vidaus.

Membranos struktūra yra kaip variklis automobilyje – ji nematoma, bet viską lemia. Beje, kai kurių gamintojų kataloguose, jei gerai panaršysite, rasite membranų gamybos technologijų aprašus ar bent jau tikslesnes, smulkesnes nuorodas į jų siūlomų bridkelnių ar kitų „kvėpuojančių“ drabužių modelių membranas.

Kuomet kalbama tik puse lūpų

Dabar bandysiu paaiškinti apie gamintojų deklaruojamus užrašus, kurie pateikiami kaip faktai, kad bridkelnės turi „tokį“ atsparumą drėgmei ir „anokį“ pralaidumą orui. Kuomet ant bridkelnių (arba žvejybinių drabužių) parašyta, kad atsparumas vandeniui, tarkim, yra 20000 mm, tai reiškia, jog medžiaga gali atlaikyti labai didelį vandens spaudimą.

Teoriškai ir praktiškai pro ją neprasibraus lietus, šlapdriba ar bebraidant vanduo, net jei visą dieną praleisi stovėdamas lietuje ar upėje įbridęs iki juosmens. Vaizdžiai kalbant, tas skaičius rodo, kad ant medžiagos gali būti pastatytas 20 metrų aukščio vandens stulpas ir ji vis tiek nepraleis drėgmės.

Kitas skaičius, pavyzdžiui, 8000 g/m²/24 h yra drėgmės išgarinimas. Šiuo atveju 8000 gramų kvadratiniam metrui per 24 valandas rodo, kiek drėgmės audinys gali išgarinti iš vidaus per parą – tai ir yra tos medžiagos „kvėpavimas“. Jeigu per tiek laiko ji gali „iškvėpuoti“ 8 kilogramus garų iš vieno kvadratinio metro, vadinasi, žvejui mažiau kais nugara, šlaunys ir visa kita, kas po kelnėmis, prakaitas lengviau pasišalins, o vidus nesudrėks.

Reziumuojant galima sakyti, kad abu šie rodikliai padeda įvertinti, ar drabužis bus sausas iš išorės ir iš vidaus. Visgi manau, kad daug kam kils klausimas: o nurodytas gamintojo kvėpavimas yra membranos ar viso audinio? Beje, tai ir yra esminis dalykas, todėl tai būtina žinoti.

Dažniausiai deklaruojamas viso laminuoto audinio, tai yra membranos su viršutiniu sluoksniu, drėgmės išgarinimo rodiklis, kai kurios firmos (retas atvejis) pateikia tik membranos „pajėgumą“ („membrane only“, „pure membrane“), tad į tai atkreipkite dėmesį.

Pirmieji arba dauguma elgiasi teisingai (čia mano nuomonė), nes tikroji praktinė vertė žvejui ar bet kokiam naudotojui ne tai, ką sugeba membrana viena pati, o tai, kaip veikia visas drabužio audinys, kurį dėvime. Ši nuoroda reiškia, kiek garų per audinį realiai pasišalina, ar viršutinis jo sluoksnis „neuždusina“ membranos, ar visas komplektas kvėpuoja normaliai. Kita vertus, bet kuri tokio pobūdžio nuoroda faktiškai yra tik teorinis membranos galios rodiklis.

Todėl šioje vietoje ir surandu „kabliuką“ (juk žadėjau nevynioti į vatą). O esmė tame, kad kuo daugiau sluoksnių turi audinys, tuo labiau gali sumenkti jo kvėpavimo savybės. Pats drėgmės išgarinimo rodiklis dažniausiai matuojamas laboratorinėmis sąlygomis vieno sluoksnio ar maksimaliai artimos realiam naudojimui konstrukcijos audinyje, bet praktikoje galutinis kvėpavimas priklauso nuo visų sluoksnių, kurie sudaro bridkelnes ar kitą žvejo aprangą.

Jei bridkelnės turi, tarkim, keturis ar net penkis sluoksnius, natūralu, kad nors membrana ir bus labai gera, aukščiausios klasės, ją dengiantys papildomi audiniai (pavyzdžiui, apsauginis sluoksnis, papildomos dangos, išorinis sustiprinimas nuo trinties ir panašiai) mažina išgarinimo ir kvėpavimo pralaidumą.

Trumpiau tariant, tame procese funkcionuoja ne tik membrana – kvėpuoti turi visas audinys, šiuo atveju – visas drabužis, todėl kiekvienas papildomas audinio sluoksnis tampa tarsi dar viena kliūtimi kūno garams, drėgmei prasiskverbti į išorę. Gerai pasiknaisiojęs internete radau netgi tokį palyginimą: apatinės penkiasluoksnės zonos realiai gali „kvėpuoti“ vos 3000–4000 g/m²/24 h, kai tuo tarpu viršutinės dalys – galimai 8000 ar daugiau...

Darau išvadą (pataisykit, jei neteisus), jog kvėpuojančių audinių kvėpavimo efektyvumas realiomis sąlygomis dažnai (realiai – visada) yra mažesnis nei deklaruojama. Kuo audinys tvirtesnis, turi daugiau sluoksnių, „sutvirtinimų“, tuo didesnė tikimybė, kad garų pasišalinimas bus lėtesnis. Be abejo, tai gali būti ir pliusas, nes, kaip jau sakiau, tada gaunama didesnė mechaninė apsauga ir didėja bridkelnių „ilgaamžiškumas“. Galima teigti, kad tai yra savotiškas kompromisas tarp atsparumo ir komforto.

Todėl visa tai reikia vertinti pagal žvejybos sąlygas, kadangi vienur bus svarbiau kvėpavimas, kitur – atsparumas trinčiai, mechaniniams pažeidimams ar drabužio susidėvėjimo galimybės.

Bus tęsinys

Romualdas Žilinskas