Džigavimas heavy stiliumi. Įranga
Jei jau ruošiatės važiuoti į Volgą, tai išsirinkite bent jau iki 60 g užmetimo svorio spiningą. Turiu omenyje, kad spiningai, kurių testo diapazonas platus, gana dažnai turi dar ir nemenką maksimalaus svorio užmetimo atsargą. Kuo ji yra didesnė nurodyta ant meškerykočio, tuo didesnis bus ir gamintojų apsidraudimas. Visgi tokie spiningai paprastai yra labiau medium nei fast, tad lyg ir džigavimui netinkami. Bet dabar mes naudosime labai sunkius galvakablius ir kontaktą su masalu jausime pakankamai neblogai, net jei koto akcija ir bus abejotina.
Beje, su tokiu meškerykočiu galėsite be vargo bandyti mėtyti ir 100 g svorio galvakablius. Tačiau žvejojant pas mus pakaktų iki 35–40 g užmetimo svorio spiningo. Netgi su kaupu, jei tas kotas iš tiesų pritaikytas tokiam žūklės stiliui – t. y. kietokas ir jautrus, kaip mes mėgstame sakyti: „džiginis“ spiningas. Šią nuorodą paprastai gamintojai ant jo blanko ir užrašo.
Trumpas, ilgas ar vidutinis?
Šiaip jau žvejybinėje literatūroje patariama džigauti maksimaliai trumpais įrankiais, nes tik su tokiais galima tikėtis paties geriausio kontakto su masalu. Tačiau pas mus nėra milžiniškų gelmių ir didžiulių srovių, kas būna kitų šalių vandens telkiniuose, nereikalingi labai stori vos ne jūrai skirti pinti valai, tad ir reikalavimai kotui ne yra kitokie.
Reikia turėti omenyje ir tai, jog ilgesnis spiningas geriau laiko žuvį ir ji ne taip dažnai nusikrato nuo kabliuko. Be to gaudyti nuo kranto irgi geriau ilgesnis, nes kartais masalą prireikia užmesti labai toli.
Kita vertus, galite padaryti eksperimentą. Paimkite to paties gamintojo, tos pačios serijos, tokio pat užmetimo svorio, bet skirtingo ilgio tegul ir fast akcijos spiningus, ir papurtykite rankoje. Manau, aiškiai matysite, netgi pajusite, kad ilgesnio koto viršūnėlė linksta labiau. Iš principo, viskas čia yra normos ribose, toji fast akcija išlaikyta, bet juk ilgesnio spiningo viršūnė irgi yra ilgesnė, tad natūralu, jog ji labiau links, o tai reiškia, kad toks meškerykotis bus mažiau jautresnis.
Bet yra antra medalio pusė. Kuo daugiau valo bus vandenyje, tuo jautrumas su masalu menkesnis – giją liečiantis vanduo tarsi sugers nuo vilioklio persiduodančius virpesius. Mūsų atveju, tai galvakablio atsitrenkimai į dugną arba plėšrūnių grybštelėjimai, kai jos kėsinasi į masalą. Faktas, kad kaip mes belaikytume rankoje ilgesnį kotą, na, gal tik ne horizontaliai, tuo bus didesnis kampas tarp jo viršūnėlės ir masalo, mažiau valo lies vandenį.
Dar vienas dalykas, kuris tampa ypač svarbus tuomet, kai paspiningauji kokias tris valandas be pertraukos. Supratote, kad kalbu apie meškerykočio svorį. Aišku, dalį jo masės sudarys ritė, bet dabar nenukrypkime. Jei spiningas ilgesnis – jis yra sunkesnis.
Laimei, kad dažniausiai džigavimui skirti fast akcijos spiningai gaminami iš kitokio modulio anglies (prisipažinsiu, tų modulių pavadinimai man, kaip ir absoliučiai daugumai žvejų, nieko nesako), naudojamos kitokios to pluošto pynimo technologijos, nes standūs kotai praktiškai visada yra lengvesni už lanksčius spiningus.
Yra iš ko pasirinkti
Todėl, labai ilgai nesvarsčius, siūlyčiau pasirinkti „aukso vidurį“, nes, kaip minėjau, didelių gylių neturime. Gal Kauno mariose arčiau Kauno rasime 20 m gelmę, tačiau ten žuvausime iš valties – vėl kiti reikalavimai spiningui, dabar bus patogesnis trumpas.
Žūklavimui nuo kranto (pataupom pinigus, kurių pas mus pastaruoju metu tikrai mažėja) renkamės universalų, jis, mano supratimu, turėtų būti nuo 2,50 iki 2,75 m ilgio. Beje, universalus dar ir dėl to, kad tokio ilgio kotas tiks žūklei iš valties. Siūlyčiau kelis variantus.
Gal pasirodys keista, kad pradedu nuo nespecializuoto „džiginio“ spiningo Lucky John Anira 34, kurio ilgis 2.49 m, užmetimo svoris 8–34 g, akcija, suprantama, bus fast. Bet Anira serijos kotus gerai žinau, pats jais gaudau, todėl galiu nuraminti – šitas puikiai tinka žvejybai galvakabliais, o pagal savo kainą pranoksta daugelį panašaus tipo spiningų.
Kalbėjau apie meškerykočių svorį, kuris po kelių valandų tampa labai svarbus, ypač tiems, kurie nedirba fizinio darbo. Lucky John Anira 34 2.49 sveria tik 124 g. Galiu pasakyti, kad kiti panašaus tipo kotai gali sverti dvigubai daugiau.
Kažkur esu girdėjęs, kad neva tvirtas spiningas ir privalo būti kažkiek sunkesnis. Nesąmonė visa tai. Dabartinės technologijos, įskaitant aukščiausios kokybės medžiagas, leidžia pagaminti labai tvirtus ir lengvus spiningus. O tai, kad Lucky John Anira trūksta 1 g ir 1 cm iki mano siūlomų testo ir ilgio ribų, tikrai yra smulkmena, jei įdėmiai skaitėte straipsnio pradžią, suprasite, ką turiu galvoje.
Galima pasirinkti ir didesnio užmetimo svorio Anira serijos modelį Lucky John Anira 45 2.49 arba 2.74, testas 12–45 g. Pastarojo koto akcija yra netgi extra fast, tad jautrumas, bent jau teoriškai, būtų dar didesnis, praktiškai to nejutau – abu modeliai vienodai geri. Už prieš tai minėtą spiningą šis modelis sunkesnis vos 5 g, bet kaina mažesnė tiek, kad liks dar ritiniui geros kokybės pinto valo.
Lucky John Anira 45 yra neįtikėtinai tvirtas įrankis. Aš kitąsyk įsijautęs abiem rankomis tąsydavau iš visos jėgos įstrigusį už akmenų galvakablį. Kadangi žvejodavau nesismulkindamas (to reikalauja atitinkamų žuvų gaudymas, netgi pats heavy stilius) ir naudojau labai stiprius valus, „lupdavau“ taip, kad atsilenkdavo arba lūždavo kabliukai, rečiau – trūkdavo pavadėliai. Po to jau galvodavau: „Taip galima ir spiningą sulaužyti.“ Na, bet nelūžo...
Veikiausiai nė nereikia minėti, kad dabar visi bent kiek normalesni spiningai būna su Sic žiedeliais, Fuji laikikliais, sumažinti svoriui ir padidinti jautrumui jų rankenos yra tarsi iš dviejų dalių. Žodžiu, tai šiuolaikiniai spiningavimui skirti meškerykočiai, prie kurių jau įpratome, tokie ir Anira serijos spiningai.
Tipinis arba specializuotam džigavimui skirtas spiningas Lucky John Progress PowerJig 40, kuris mūsų atveju galėtų būti 2,48 arba 2,74 m ilgio. Jo testas 12–40 g, Iš principo labai panašus į prieš tai minėtą spiningą, nors specifikacijose paminėta jau kito modulio anglis, kas veikiausiai turi įtakos kainai – jis yra dar pigesnis už ankstesniuosius. Todėl rekomenduoju Suvalkijos krašto spiningautojams. Juokauju. Nors kodėl ne – sunkius galvakablius svaidysite Nemune „atsipūtę“, kur nors ties Kriūkais, Plokščiais ar Gelgaudiškiu, ir bėdos nematysite.
Tik labai tvirtos ritės
Žuvaujant heavy stiliumi ritėms keliami ypatingi reikalavimai. Jei spiningai gali būti, kaip matote, daugiau ar mažiau specializuoti, beje, jei ilgio pakanka, heavy stiliui visai neblogi yra ir tvičingavimui skirti kotai, tai ritės reikalingos galingos, su dideliais būgneliais, itin patvarios.
Kadangi multiplikatorinių nemėgstu, nors jos, beje, tokiam spiningavimui bus visai patogios, tai neinercines tenka rinktis labai apdairiai. Įprastinės spiningavimui vobleriais, nesunkiomis blizgėmis ar sąlyginai lengvais guminukais ritės, gaudant masyviais galvakabliais, subyrės per porą sezonų. Tokiomis žuvaudamas net jauti, kaip braška jų mechanizmai nuo perkrovų.
Pirkdami rites jau netaupykite. Čia labai pasiteisina lietuviška patarlė, kad šykštus moka du kartus. Brangios ritės, jei jos skirtos džigavimui, spiningavimui apskritai ir yra žinomų ar žinomesnių firmų, dažniausiai vertos savo kainų.
Žinoma, niekada negali būti apsidraudęs šimtu procentų, bet iš praktikos žinau, kad žvejai dažniausiai rites sugadina patys. Tiksliau nesugadina, bet reikiamai neprižiūri – nesutepa pasibaigus sezonui ar įmetę į vandenį, o po to ieško „minkštoj vietoj“ smegenų, skleisdami gandus, kad tas ar anas modelis yra nevykęs.
Tarkim, Daiwa Ballistic LT 4000D-CXH puikiai atitiks šiai žūklei keliamus reikalavimus. Jau pats pavadinimas „Ballistic“ apibūdina tolima skriejimą, o tai reiškia, kad masalas, kurį užmetame su tokia rite, turėtų nukristi labai toli. Bet spiningausime su labai sunkiais galvakabliais, tad ši savybė veikiausiai bus neesminė.
Kur kas svarbesnis jos patvarumas, itin tikslus valo klojimas. Į pastarąjį faktorių kai kurie žvejai žiūri pro pirštus. Be reikalo, kadangi valo tempimas, gaudant sunkiais viliokliais, yra labai skirtingas viso proceso metu, nes darome pauzes ir sąlyginai stiprius patempimus, vyniojame smarkiai įtemptą giją, tad susidariusi ant būgnelio kilpa, kai vėl mesime masalą, nuslinks ir padarys neregėto dydžio „barzdą“.
Beje, Daiwa Ballistic LT 4000D-CXH naujausi modeliai „išlengvinti“ iki 225 g, o tai tokiai nemažai ritei yra labai nedidelis svoris.
Ir dar – Daiwa būgneliai, jei lyginsime to paties dydžio kai kurių kitų ričių modelius, didesni, faktiškai jie atitiktų kitų ričių 5000 dydį. Tad storoko pinto valo atsarga, kai trauki stambų laimikį, yra didelis privalumas. Beje, didesnės ritės nėra blogai, o dar geriau, nors, aišku, jos bus sunkesnės.
Mažiau talpi, bet gerokai pigesnė, taip pat labai patvari – Daiwa Fuego LT 4000-C. Pastarosios privalumas, jei lyginsime su anksčiau aprašytu modeliu, lėtesnė eiga. Faktiškai lėčiau valą vyniojančios ritės visada yra patvaresnės už „greitesnes“, tai lemia konstrukcijos ypatumai.
Bet ir vėl – to fakto gal nereikėtų vertinti vienareikšmiškai, kadangi brangūs modeliai ne veltui kainuoja didesnius pinigus, šis palyginimas veikiau tiktų panašios kainos ritėms.
Paminėjau tik porą mano bandytų neinercinių ričių modelių, nors jūs gal jau pratinkitės naudoti multiplikatorines rites. Aš kai kuriais atžvilgiais esu pernelyg konservatyvus, kitąsyk tikrai sunku „perlipti“ per save, bet čia veikiausiai dėl atitinkamo mano amžiaus, o ne dėl įsitikinimų.
Kelis žodžius vertėtų tarti apie valus. Suprantama, kad tai bus pintos gijos, kurių esmė – tvirtumas. Ar pynimas iš 4, ar 8, ar 16 gijelių, pagerinti tie pintukai, naujausių technologijų ar senesnės gamybos – nėra labai svarbu.
Kita vertus, prastesni pinti valai, ypač kada gaudai su sunkiais galvakabliais, slysdami pro spiningo žiedus tarsi gergždžia ir tai sudaro psichologinį diskomfortą. Bet tai – pačios paprasčiausios, pigiausios, senos gamybos gijos, nors jie pakankamai tvirtos.
Dėl jų slidumo irgi galbūt labai galvos nereikėtų sukti, kadangi didelio svorio masalai užsimeta gerai, jei spiningas tik normalus, tad šiuo atžvilgiu problemų nebus.
Tačiau gijos plūdrumas gali turėti nemažą įtaką, nepaisant netgi masyvių vilioklių. Plūdrios yra prastas pasirinkimas, tokios trukdys masalo pajautimui, pakirtimui ir panašiai. Kaip taisyklė tie prastesni „gergždžiantys“ valai dar ir rangosi vandens paviršiuje, neskęsta.
Valo storis gali būti įvairus, juk sakiau, kad reikia tvirtų. Visgi, manding, kad plonesnių nei 0,18 mm pintukų naudoti neverta. Aišku, mažesnio diametro valai leis geriau kontaktuoti su masalu, jį toliau nusviesti ir visaip kitaip bus geresni, išskyrus tvirtumą. Bent jau aš tokiame spiningavime plonesnių nei 0,18 mm nenaudoju, kitąsyk gaudau ir su 0,22 mm gijomis.
Storesnis valas šiek tiek pristabdo masalo skendimą, ypač tėkmėje, o tai gali būti netgi pliusas viliojant žuvis. Be to tvirtesnis gerai tuomet, kada tenka jėga „lupti“ stringančius akmenynuose galvakablius.
Romualdas Žilinskas
