Dar šis bei tas apie kabliukus. Antra dalis

Lietuvos rinkoje „liūto dalis“ dar visai neseniai atiteko Owner ir Gamakatsu firmoms. Labiau patyrę meškeriotojai kitokių kabliukų dar prieš gerą dešimtmetį net nepirkdavo, nes mažiau žinomų firmų produkcijoje pasitaikydavo broko.

Tačiau dabar vargu ar taip nutinka, bent jau man nepasitaikė, tad pasirinkimui kabliukų yra į valias, koks logotipas ant jų pakuočių, beveik nekreipiu dėmesio. Gerus kabliukus siūlo Sensas, Cobra, Kamasan ir kitos žvejybine įranga prekiaujančios bendrovės.

Kabliukų daug ir visi (ne)geri

Aišku, žvejai visada ras prie ko prikibti. Dažniausiai meškeriotojai būna nepatenkinti, jog yra pernelyg ilgas arba trumpas kabliukų gylys, menkas aštrumas, netinkama kabliukų forma, pernelyg maža arba didelė gylio barzdelė, prastas spalvinės dangos dengimas, aštrūs auselės arba ąselės kampai.

Todėl apie kiekvieną iš šių defektų derėtų pakalbėti plačiau. Nors nebūtinai viskas, ką minėjau, yra trūkumai, tiesiog kabliukus žūklautojai renkasi ne pagal konkrečią jų paskirtį, skaitykite toliau ir suprasite...

Gylio ilgis ir jo aštrumas glaudžiai tarpusavyje susiję dalykai. Ilgas kabliuko gylys visada bus aštresnis, tačiau žymiai greičiau atbuks, prastai užgrūdintas netgi nulinksta. Kabliukai su trumpu gyliu yra jau nuo pat pradžių mažiau aštrūs, pakertant tenka naudoti didesnę jėgą, ant kai kurių netgi neįmanoma normaliai užmauti tokių masalų, kaip, tarkim, uodo trūklio lervos, nors pats kabliukas ir yra pagamintas iš pakankamai plonos vielos.

Beje, pakertant žuvį didesne jėga (platesniu rankos mostu) ir įsmeigiant kabliuką su trumpu gyliu žuviai į lūpas, mes labiau įplėšiame jos burnos audinius, padarome didesnę skylę gerklėje, tai viena iš priežasčių, kodėl po to „nusipurto“ laimikis. Paprastai teigiama, kad kabliukai su platesne barzdele geriau laiko žuvį, tačiau jei kabliuko gylys yra trumpas, gaunamas atvirkštinis efektas.

Prieš tai minėdamas neteisingą (netinkamą) kabliukų forma, turėjau omenyje kabliuko smaigalio atsilenkimo kampą, kuris kartais būna pernelyg mažas nei derėtų. Nuo per daug atsilenkusių kabliukų žuvys tiesiog nusprūsta besiblaškydamos. Tas pats nutinka, kai smaigalys (nepainiokite smaigalio su gyliu) yra labai trumpas. Jei visgi meškeriojate panašiais kabliukais, tuomet laimikį reikėtų traukti forsuotai.

Kad kabliukas yra pakankamai aštrus mes galime patikrinti perbraukę juo per piršto nagą. Bukus kabliukus įmanoma pagaląsti, nors tam paprastai niekas neeikvoja laiko. Nebent kabliukai būna labai dideli.

Lengvai pasiduodantys lenkimui kabliukai nebūtinai netinkami žvejybai. Nors nuo tokių greičiau „nusipurtys“ stambesnė žuvis, bet tikrai ne visada, priklausys, kiek giliai kabliukas įsmigęs į jos žabtus. Kita vertus, yra ir privalumas – užkabinus už šiekšto mes nenutrauksime valo, nes kabliukas, kaip supratote, atsilenks. Per daug užgrūdinti kabliukai lūžta, tuo galime įsitikinti bandydami lankstyti juos replėmis. Deja, bet taip pasitaiko dar ir dabar.

Šiaip jau rekomenduočiau padaryti panašius bandymus namuose, nes, neįsitikinus kabliukų kokybe, vėliau žūklėje galima smarkiai „nusvilti“. Geras kabliukas pasiduoda lankstomas, tačiau išlaiko savo lenkimo kampą arba keičia jį labai minimaliai.

Kabliukų dengimas kokios nors spalvos danga apsaugo nuo jį korozijos, nors mes paprastai nesulaukiame iki rūdys suės kabliuką – pakeičiame arba nutraukiame užkabinę už šiekštų. Visgi greitai nusitrinantys „dažai“ yra tarytum lakmuso popierėlis, kuris rodo, kad gamintojas į savo gaminį žiūri pro pirštus ir, jei spalvotas dengimas greitai nutrupa, toks kabliukas tikrai nėra pačios aukščiausios kokybės, galimi ir kiti minėti nesklandumai.

Aštrūs auselių bei ąselių kampai nupjauna valą, tai patiriame tada, kuomet veržiame mazgą arba traukiame stambesnę žuvį. Suprantama, kad geriau jau nutiktų pirmasis atvejis, nes netekti laimikio visada gaila. Yra ir daugiau su šia kabliuko dalimi susijusių ydų.

Kartais pasitaiko, kad traukdami žuvį ištraukiame tik pavadėlį be kabliuko (kabliukas buvo su „lopetėle“) – laimikis paspruko. Pagal valo atkarpos galą matome, kad mazgelis yra, o tai reiškia, jog valą veikiausiai prastai suveržėme ir mazgas tiesiog prasprūdo pro auselę. Tokių atvejų pasitaiko gana dažnai. Tačiau net jei ir tvirtai suveržus mazgą kabliukas vis tiek pasilieka stambesnio laimikio žiotyse, reiškia, jog „lopetėlė“ yra per siaura ir tokius kabliukus siūlyčiau tuojau pat išmesti.

Panašiai gali nutikti ir meškeriojant su kabliukais, kurie turi žiedelius (ąseles). Tai irgi yra gamintojo brokas, kadangi kabliuko ąselė nėra pakankamai gerai suformuota ir paliktas per didelis tarpas tarp pasukto žiedelio galo ir kabliuko kotelio. Šį nesklandumą galima ištaisyti replėmis suglaudus žiedelį.

Kaip gaminami kabliukai

Veikiausiai nustebinsiu teigdamas, kad kabliukų gamintojų pasaulyje yra labai nedaug. Pagaminti juos pakankamai sudėtinga netgi šiame aukštų technologijų amžiuje, jau nekalbant apie tikrai kokybišką daiktą. Tai, jog žūklės prekių parduotuvėse galite rasti įvairių firmų kabliukų – nieko nereiškia, kadangi daugelis kabliukų veikiausiai bus tų pačių gamintojų.

Tačiau yra ir esminis skirtumas tarp įvairių tokios rūšies gaminių – gali iš esmės skirtis gamybos technologijos procesai. Firmos užsakovės griežtai slepia savo kabliukų gamybos paslaptis, o firmos gamintojos yra tik jų paslaugų vykdytojos.

Dauguma kabliukų gaminami iš aukštos kokybės plieno Hi-Carbon Steel, kuris gana lengvai apdirbamas, yra tvirtas ir galutinėje gamybos fazėje pakankamai tamprus (tinka gaminti spyruoklėms). Tačiau turi ir vieną neigiamą savybę – jis palyginti greitai rūdija. Iš šio plieno pagamintus kabliukus tenka dengti įvairiomis dangomis, kad gaminiai būtų atsparūs korozijai.

Tačiau įmanoma pagaminti dar tvirtesnius bei mažiau pasiduodančius rūdims kabliukus. Pasirenkami du keliai. Vienas jų – į minėtą anglinį plieną įmaišyti legiruojančių priemaišų. Kaip taisyklė tai yra vanadis ir tokie kabliukai žymimi kaip Vanadium Steel. Bet ir šiems kabliukams reikia apsauginės dangos.

Bene geriausi kabliukai su nuoroda Stainless Steel, jie pagaminti iš nerūdijančio plieno ir atsparūs netgi druskingam jūros vandeniui. Praktiškai visi jūriniai kabliukai ir yra padaryti iš šio metalų lydinio. Deja, jis yra brangus, sunkiai apdirbamas, bet pasižymi neįtikėtinu tvirtumu, o kabliukai ilgai neatšimpa, būna itin aštrūs, nesideformuoja.

Aštrinami kabliukai taip pat keliais būdais. Pats paprasčiausias yra kalimas arba štampavimas. Specialiu presu kabliuko vielos galas suspaudžiamas (kalvio kūjo principas) ir susiformuoja atitinkamos formos smaigalys.

Visgi tai nėra pats geriausias kabliukų aštrinimas, kadangi galimos mikroskopinės paklaidos ir dalis kabliukų gali turėti ne visiškai idealios formos gylius, kartais jų smaigaliai nepakankamai aštrūs. Kokybė priklauso ir nuo gaminio medžiagų bei gamybos technologijų, tad skirtingų firmų tokiu principu aštrinti kabliukai gali skirtis kardinaliai.

Gerokai patikimesnis cheminis aštrinimas. Tokiu būdu yra gaminami netgi skutimosi peiliukai, tad vien tai daug ką pasako. Tačiau ir ši technologija turi minusų. Chemiškai (arba elektrolitiniu būdu) išgaląsti kabliukai būna „jautrūs“ šoniniams krūviams. Tai reiškia, kad atsirėmęs į kietą daiktą (akmenį, kriauklę, tvirtus žuvies žabtus ir panašiai) jų smaigalys gali užlinkti arba net lūžti.

Pastaruoju metu rasta išeitis ir šioje situacijoje – imta gaminti mišraus aštrinimo kabliukus, kuomet derinamas jų štampavimas ir cheminis apdirbimas. Tai yra pati šiuolaikiškiausia ir geriausia technologija, ją naudoja visiems gerai žinoma firma Owner.

Nors jau kalbėjau apie kabliukų dengimą spalvota danga, bet darsyk trumpam grįžtu prie tos temos. Dauguma šiuolaikinių kabliukų apsaugant juos nuo korozijos dengti galvaniniu būdu įvairiais rūdims atspariais metalais. Tai gali būti nikelis, bronza, chromas, auksas ir kai kurie kiti metalai ar jų lydiniai.

Tačiau dažnai žvejų naudojami raudoni, mėlyni, žali kabliukai dengiami spalvotu laku. Štai dėl ko jų danga greitai nusitrina – lakas opus mechaniniams pažeidimams. Vėlgi padeda savotiškas dubliavimas, kuomet pradžioje kabliukai padengiami rūdims atspariu metaliniu sluoksniu, o po to – laku.

Viena iš naujausių technologijų yra kabliukų dengimas teflonu. Taip pagamintas kabliukas ne tik apsaugotas nuo rūdžių, tačiau būna „slidesnis“, t. y. geriau įsikerta į žuvies žabtus.

Romualdas Žilinskas