Ar sudėtinga užmauti guminuką?

Puikiai suprantu – dabar yra tiek įvairių silikoninių masalų, kad vargu ar įmanoma atrasti kažkokių bendrų taisyklių, kurios tiktų jiems visiems. Bet aš taip toli „nekapstysiu“, nes kalbėdamas apie nenorą (ar negebėjimą?) apsiribosiu klasikiniais silikoniniais masalais, kurie vis dar pakankamai paklausūs ir kibūs – riperį ir tvisterį.

Vėlgi, net ir patyrę spiningautojai nėra vieningos nuomonės ta tema, neretai ginčijasi kieno tiesa „teisesnė“, tad irgi nelįsiu į kažkokius gilius pamąstymus, nes... lygiai taip pat turiu savo įsitikinimus. Todėl pakalbėsiu, kaip aš maunu guminuką ant kabliuko ir kokio dydžio kabliukas, mano akimis, geriausiai dera prie vienokio ar kitokio masalo.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti tą faktą, jog kuo didesnė guminuko kūnelio, nesvarbu, riperio ar tvisterio, dalis yra užnerta ant kabliuko kotelio, tuo didesniu dažniu virpa masalo uodeginė dalis. Tačiau atsilenkimų amplitudė tokiu atveju būna nedidelė, o tai reiškia, kad uodegos mostai greiti, ji į šonus lankstosi nedideliu kampu. Kartais tai yra pageidautina, tarkim, žvejojant tėkmėje sterkus, tačiau gali būti, kad kur nors ežere lydekos nori gerokai plastiškesnių to paties guminuko judesių.

Tęsdamas tą temą, negaliu nepaminėti, kad vienodo svorio galvakabliai gali turėti ne tik įvairaus dydžio kabliukus, tačiau ir to paties dydžio kabliukus su skirtingo ilgio koteliais.

Taigi, norint suteikti, sakysim, mums įprastam riperiui plastiškesnius judesius, didesnę uodegos atsilenkimo amplitudę, turėtume pasirinkti galvakablį su trumpu koteliu. Tačiau tuomet susidursime su problema – plėšrūnai griebs masalą, bet mes turėsime daug „tuščių“ pakirtimų, nes gali būti, kad žuvis guminuko neris iki gerklės gelmių, bet tik kramtys jo šonus bei uodegą – plėšrūnė paprasčiausiai neapžios kabliuko. Aišku, šitaip nutinka tada, kai žvynuotosios būna vangios.

Geriausiai rinktis aukso vidurį, kuomet kabliukas įduriamas taip, kad ir masalas reikiamai žaistų, ir pakirsti būtų įmanoma. Jei sąlygos reikalauja plastiškesnio, dirbančio labiau išreikšta amplitude guminuko, jau geriau pakeisti patį masalą, bet ne ieškoti galvakablio su trumpakočiu kabliuku. Tarkim, aš riperį ant kabliuko neriu taip, kad kabliuko kotelis perdurtų maždaug nuo 1/2 iki 2/3 jo kūnelio.

Žinoma, kartais tenka atsižvelgti ir į masalo formą, nes kai kurie netradiciniai riperiai turi labai plonas ilgas uodegėles ir tuomet tenka jas palikti ilgesnes. Kada plėšrūnų kibimas būna ypač atsargus, nuolat juntami silpni kepštelėjimai, tačiau pakirsti vis nepasiseka, tenka guminuką nerti taip, kad jo laisvoji dalis liktų trumpesnė. Bet tai – niuansai, kurie išsiaiškinami jau žūklės metu.

Tvisterį ant galvakablio užneriu taip, kad būtų palikta laisva tik jo uodegėlė. Kabliuko gylys iškišamas netoli jos pagrindo nepriklausomai kokia – siaura ar plati – yra šio masalo uodegėlė.

Yra savotiškų tvisterių ir riperių hibridų, kurie taip pat gana populiarūs mūsų žvejų tarpe. Faktiškai – tai tie patys tvisteriai, tačiau jų kūnelis labiau panašus į žuvelės formą, o ne į tradicinę šiam masalui „kirmėlę“. Ant galvakablio kabliuko jie maunami kaip ir tvisteriai, atskirais atvejais, kuomet šių „mišrūnų“ kūnelis yra ilgas, o uodeginis „pelekas“ nedidelis, galima palikti laisvą ir kažkiek ilgesnę kūnelio dalį.

Ne mažiau svarbus yra ir kabliuko dydis. Pernelyg didelis kabliukas varžys masalo judesius jau vien todėl, kad kuo kabliukas yra stambesnis, tuo sunkesnis ir viela, iš kurios jis pagamintas, storesnė. Kažkas galbūt puls prieštarauti, sakys, kad nusikalbėjau. Juk logika čia yra vienintelė – guminuko viduje esantis kabliuko kotelis, pagamintas iš storos ar plonos vielos, vis tiek nesilanksto, tad koks skirtumas? Visiškai tam pritariu, tačiau pabandykite užmauti siauresnio kūnelio riperį arba tvisterį ant tokio paties svorio galvakablių, kurie turės kabliukus iš skirtingo storio (ir, suprantama, svorio) vielų ir įsitikinsite, kad kalbu tiesą.

Taip pat didelis kabliukas smarkiai išlįs iš masalo kūno, matysis iš tolo, o tai, žvejojant skaidriame vandenyje kai kuriuos atsargius plėšrūnus, irgi gali turėti neigiamos įtakos kibimui. Kažkokiame anglų žurnale buvau radęs lentelę, kur pateikiami tokie riperių dydžio ir kabliukų numerių santykiai. Anot tos šalies spiningavimo asų, idealiausi laikomi tokie matmenų suderinamumai: 4 colių guminukui tinkamiausias yra Nr. 1/0 kabliukas, 5 colių – Nr. 2/0, 6 colių – Nr. 3/0 ir t.t. Priminsiu, kad vienas colis yra lygus 2,54 cm.

Kartais žvejai tikėdamiesi geresnio pakirtimo, riperį ant galvakablio užmauna pernelyg arti masalo nugarėlės apnuogindami kabliuko gylio lenkimą. Tai nėra gerai, kadangi guminukas, užkibus žuviai ar užkliuvęs už kerplėšos, suplėšomas. Taip atsitikti gali net tuomet, jei jį ilgai ir smarkiai svaidysime – minkštesnį riperį kabliuko kotelio viela, ypač kada ji plona, o masalas iš labai minkšto silikono, paprasčiausiai nupjaus. Bet negerai yra ir labai giliai paslėpti kabliuką masale. Jei iš riperio ar tvisterio nugarėlės kyšo tik nedidelė dalis gylio, bus sunkiau pakirsti žuvį arba ji turės daugiau šansų nusipurtyti nuo kabliuko. Geriausiai kabliuko gylį iškišti iš masalo taip, kad vilioklio nugarėlėje kabliukas į išorę išlįstų ties tolimiausiu jo lenkimo tašku arba lenkimo taškas būtų vos, vos aukščiau. Žinoma, yra įvairiausio lenkimo kabliukų ir galvakabliuose, kai kurių tolimiausias lenkimo taškas yra smarkiai pakeltas į viršų, būna apskritai labai įmantriai išlenktų kabliukų.

Pavyzdyje idealiausias yra antrasis variantas, antrasis irgi nėra blogas (beje, čia skirtingo linkio kabliukai), tačiau taip, kaip parodyta pirmajame, mauti tikrai nerekomenduočiau.

Ne mažiau svarbu parinkti ir teisingą kabliuko kotelio kampą, kuris turėtų sutapti su masalo išilgine ašimi. Beje, turėkite omenyje, kad dabar nemažai galvakablių turi aukštyn pakeltus kabliukus, t. y. jų koteliai nesutampa su galvutės svorio centru, bet yra pakelti aukščiau. Jei kabliuko kotelis įbestas taip, kad nesutampa su masalo kūnelio horizontalia ašimi, guminukas nedirbs kaip dera, maskatuosis į šonus, o užmautas ant kokios nors ypatingos formos galvakablio apskritai gali nežaisti. Kaip supratote iš pavyzdžio, antrasis variantas yra netinkamas.

Tiesa, esu matęs labai įdomių išimčių, kuomet vienas pažįstamas spiningautojas kolegoms nušluostė nosis žvejodamas tokiais pat riperiais, bet užmovęs juos... pilvu aukštyn. Nelabai supratau, kas buvo jo sėkmės pagrindas – kitokie masalo judesiai ar spalva, kadangi šiuo atveju šviesus riperių pilvelis atsidūrė viršuje. O gal ir viena, ir kita...

Todėl dar vienas irgi svarbus klausimas – kaip tada reikia teisingai užmauti tvisterį: uodegėle žemyn, aukštyn, ar galima bet kaip? Vėl sakysite, kad kalbu bet ką, nes juk tvisterio uodegėlės smaigalys turėtų būti nusviręs į apačią. Tačiau net čia galima išgirsti įvairiausių žvejų nuomonių. Kai kurie spiningautojai tvirtina, kad apverstas aukštyn uodega tvisteris geriau ją virpina, kiti sako, kad geriausiai jis tai daro paverstas ant šono.

Reikia prisipažinti, jog laikiausi neutralios nuomonės ir bandžiau tokius guminukus ant galvakablių nerti įvairiai. Vėliau pastebėjau vieną tendenciją, kuri ypač išryškėja spiningaujant ilgauodegiais dideliais tvisteriais. Aukštyn uodegėle užmautas guminukas daug dažniau užkabina savo uodegėlę už kabliuko smaigalio. Panašiai atsitinka ir užnėrus jį šonu. Kas liečia virpesių intensyvumą, jų niekaip negalėjau pamatuoti, bet kažkokio ypatingo skirtumo lyg ir nejutau. Bet skaičiau straipsnį, kuriame tvirtinama, kad iš tiesų didžiausi tvisterio virpesiai gaunami užmovus jį taip, kaip pridera – t. y. uodega žemyn.

Autorius tokį pasirinkimą paaiškina labai paprastai ir įtikinamai – vidinis išlinkusios uodegėlės kontūras labiau reaguoja į vandens pasipriešinimą. Tai atsitinka dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, didesnį išlinkusios uodegėlės kraštelių plotą veikia vandens pasipriešinimas. Na, o antra priežastis yra tvisterių gamybos specifika – vidiniai kraštai yra minkštesni (plonesni) už išorinius. Labai logiška. Tad reikštų, jog tvisterį geriau mauti ant galvakablio tradiciškai, o neieškoti kažkokių mistinių būdų pagerinti jo darbą.

Visų aprašytų riperių ir tvisterių movimo principų laikausi juos nerdamas ant paprastų arba dvišakių kabliukų, kuriuos tvirtinu prie ofsetinių galvučių, žvejodamas įvairiomis sistemėlėmis, tarkim, Carolina Rig, Drop Shot ir panašiai. Tačiau mauti šiuos masalus ant ofsetinių kabliukų yra kas kita, čia jau savi niuansai...

Romualdas Žilinskas