Pakibęs vandens storymėje. Pirma dalis

Tačiau pirmiausiai nusikelkime beveik šimtą metų į praeitį, prie ežero ar upės kranto, nes pirmieji vobleriai, kaip ir daugelis žūklės naujovių, atsirado ne laboratorijoje. Ir nors šiandien juos laikome pažangios inžinerijos pavyzdžiu, šių vilioklių ištakos glūdi rankų darbo mediniuose masaluose, kurių veiksmingumą lėmė ne dizainas, tačiau gebėjimas imituoti natūralius žuvelės judesius.

Maždaug 1936 metais Suomijoje buvo sukurtas pirmasis toks dirbtinis masalas. Jį pagamino tuo metu gerai žinomas žvejys ir nagingas meistras Lauri Rapala, kuris iš lengvos kamštinės medienos išdrožė žuvelės formą, aptraukė ją aliuminio folija ir nulakavęs padarė plaukiantį masalą, gebantį savitai judėti vandens paviršiuje.

Šis masalas neturėjo liežuvėlio, tačiau savo išgaubta forma bei traukiamas atitinkamu kampu generavo gyvos žuvelės judesius, todėl plėšrūnės jį čiupo su didžiausiu malonumu. Ir nors traukimo metu vilioklis nėrė nedaug, tuomet ir įvyko tikra revoliucija žūklės pasaulyje, nes lig tol dirbtiniai masalai buvo gaminami iš metalo arba iš paukščių plunksnų, siūlų ir panašiai.

Voblerio su liežuvėliu istorija prasidėjo kiek vėliau. 1940–1950 metais Jungtinėse Valstijose kai kurie gamintojai, tokie kaip Heddon, Creek Chub ir kiti, pradėjo eksperimentuoti su papildomais priedais – prie masalo nosies tvirtinamais plastikiniais ar metaliniais liežuvėliais.

Šie liežuvėliai leido masalui nerti giliau ir įgauti stabilesnį, platesnio diapazono žaidimą. Taip atsirado vobleris, kokį šiandien Lietuvoje laikome klasikiniu – su liežuvėliu, generuojančiu aktyvų siūbavimą, vibravimą ir kitus judesius bei leidžiančiu spiningautojui pasirinkti tam tikrą panirimo gylį.

Pirmieji vobleriai su liežuvėliu taip pat buvo plaukiantys – tiek dėl medžiagų, tiek dėl technologinių apribojimų. Tik vėliau, apie 1960–1970 metus, pasirodė skęstantys modeliai, kurie buvo subalansuoti taip, kad galėtų lėtai grimzti arba pasiekti norimą gylį ir traukiami jame išsilaikytų. Tam jau reikėjo tikslesnės gamybos, švino arba kitų svarelių integravimo į vilioklio konstrukciją, bei supratimo apie vandens pasipriešinimą ir masalo balansą.

Tikri neutralaus plūdrumo vobleriai, sukurti kaip jerkbait tipo masalai su liežuvėliais, atsirado apie 1990-uosius metus, o proveržis įvyko 1991–1992 m., kai japonų firma Lucky Craft pristatė vieną iš pirmųjų plačiai žinomų tikrai neutralių voblerių – Pointer 78SP. Tai buvo modelis, skirtas subtiliam, preciziškam traukimui su pauzėmis, kai masalas „pakibdavo“ vandens storymėje ir tokiu būdu patraukdavo net atsargiausių plėšrūnių dėmesį.

Tiesa, pati idėja apie neutralų plūdrumą buvo senesnė nei jos tikslus techninis įgyvendinimas. Dar 1980-aisiais kai kurios firmos, tarp jų ir Rapala, eksperimentavo su beveik neutralaus plūdrumo modeliais, tačiau tai dažniausiai buvo lėtai skęstantys arba vos vos kylantys vobleriai.

Jų elgsena vandenyje priklausė nuo daugelio veiksnių – valo storio, pavadėlio, vandens temperatūros, net sūrumo (apie tai dar kalbėsiu plačiau). Todėl realiai juos laikyti tikraisiais „suspendingais“ dar negalėtume.

Šio tipo voblerių autorystė nėra oficialiai užregistruota, tačiau laikoma, kad neutralaus plūdrumo principas kilo Japonijoje – šalyje, kur subtili ir metodiška žūklė tapo savotiška kultūra. Skaidriuose tos šalies vandenyse, kur žuvys yra ypač atsargios, japonų meškeriotojai ir gamintojai siekė sukurti masalus, kurie tiesiog „pakibtų“ viename taške ir ten ilgesnį laiką gebėtų išlaikyti žuvies dėmesį.

Tokiai žūklei reikėjo tobulai subalansuoto masalo, todėl pažangūs Japonijos gamintojai pradėjo diegti magnetines balansavimo sistemas, kurios leido vobleriui ne tik toli skristi, bet ir sustingti tiksliai tame taške, kuriame spiningautojas baigia animuoti masalą.

Prieš atsirandant tokiems vobleriams, neutralaus plūdrumo principas buvo bandomas taikyti ir kituose masaluose. Kai kurie plastikiniai minnow formos viliokliai be liežuvėlių jau buvo naudojami patraukimui po ilgesnių pauzių.

Taip pat buvo gaminami specialūs silikoniniai masalai, tokie kaip floating worm, jie irgi turėjo neutralaus plūdrumo savybių. Visgi tikrą labiausiai žvejus sudomino vobleriai su liežuvėliais – jie ne tik pakibdavo vandenyje, tačiau ir leisdavo spiningautojui sukurti subtilų, kartu ir gundantį žaidimą traukimo-pauzės ritme.

Nors ir kartosiuosi, bet kalbant apie konkrečius modelius, pirmiausiai reikėtų paminėti Lucky Craft Pointer 78SP – originalų neutralaus plūdrumo voblerį, kuris ir laikomas pirmuoju plačiai žinomu neutralaus plūdrumo vobleriu.

Jis gaminamas ir dabar – prekyboje randami nauji modeliai, išlaikantys pradinę konstrukciją su stacionariais žalvario svareliais, be judančių balansavimo sistemų, kurios buvo pradėtos naudoti vėlesnėse versijose. Tai reiškia, kad šis vobleris egzistuoja beveik nepakitęs ir iki šių dienų vertinamas dėl savo savito žaidimo, tikslaus balanso ir universalumo.

Megabass Vision 110 SP (arba ITO Vision 110) pasirodė apie 1996–1997 m., kai kurie šaltiniai (ypač kalbant apie masinę prekybą už Japonijos ribų) nurodo 1999 m., tapo elitiniu jerkbait klasės atstovu, neretai laikomu etalonu visai šiai masalų grupei. Šiandien jis vis dar gaminamas, tačiau originalios pirmosios versijos prekyboje nerasite.

Dabartiniai modeliai, tokie kaip Vision 110 SP-C ar Silent, yra technologiškai patobulinti – juose įdiegta kelių krypčių svorio judėjimo sistema (Multi-Way Moving Balancer System) arba svorio fiksavimo sprendimai, kurie užtikrina tikslesnį balansavimą, tolimesnį užmetimą ir stabilesnį žaidimą. Nors išlaikytas bendras veikimo charakteris, konstrukciškai tai nebe tas masalas, kuris žengė pirmuosius žingsnius prieš tris dešimtmečius.

Rapala Husky Jerk buvo pristatytas apie 1997–1999 metus ir tapo pirmuoju plačiai prieinamu neutralaus plūdrumo vobleriu masinei žūklei Europoje. Šis modelis gaminamas iki šiol – parduodami HJ-08, HJ-10, HJ-12 modeliai, pasižymintys tuo pačiu neutraliu plūdrumu, vidiniu garsą skleidžiančiu kameriniu mechanizmu (rattle chamber) ir gerai suderintu svorio balansu.

Konstrukcija iš esmės išliko tokia pati – tai praktiškai senasis Husky Jerk, kurį pažinojo žvejai dar praeitame tūkstantmetyje. Skiriasi tik kai kurie spalviniai sprendimai ar išorinis apdailos dizainas, tačiau pagrindiniai techniniai veikimo parametrai išliko nepakitę.

Neutralaus plūdrumo (suspending tipo) masalai skirti tam, kad sustabdžius traukimą jie liktų pakibę tam tikrame vandens gylyje – nei kiltų į viršų, nei grimztų žemyn. Nors dauguma žvejų tokio tipo masalus sieja tik su vobleriais, iš tiesų egzistuoja ir daugiau jų grupių.

• Neutralaus plūdrumo vobleriai su liežuvėliu (suspending jerkbaitai) – klasikiniai modeliai, skirti stabdymui, pakibimui ir provokuojančiam traukimui su pauzėmis. Tinkami tiek stovinčiam, tiek tekančiam vandeniui.

• Beuodegiai silikoniniai masalai (fluke tipo) naudojami džigaujant sistemėlėse su svoriu priekyje (carolina rig, texas rig, split shot ir panašios). Patys masalai dažnai turi plūduriuojantį korpusą, todėl kartais pasiekia beveik neutralų balansą, ypač kai naudojami su pasunkintais ofsetiniais kabliukais. Beje, fluke tipas – tai tie patys silikoniniai masalai, kurių kūnelis, uodegos strampas yra būdingi riperiui, tačiau uodeginis pelekas plokščias, dvišakas arba nusmailėjęs, juos mes dažniausiai naudojame drop shot žvejyboje, nors šiais viliokliais galima ir sėkmingai džigauti.

• Vobleriai be liežuvėlio (sinking pencil tipo) kartais pritaikomi taip, kad grimzta labai lėtai, susidaro įspūdis, kad sustoja vietoje, ypač jei jų svoris išdėstytas tolygiai. Tokiais atvejais jie gali būti artimi neutralaus plūdrumo masalams, nors formaliai priskiriami skęstantiems.

• Glider tipo masalai, ypač skirti lydekų žūklei – kai kurie jų sukurti taip, kad po trūkčiojimo tam tikrą laiką pakimba reikiamame gylyje. Tai leidžia prilaikyti masalą virš augalų ar ties norimu tašku. Dalis jų techniškai tik artimi neutraliam plūdrumui, nes po pauzės visgi labai lėtai skęsta.

• Kai kurie blaid bait tipo masalai (t. y. cikados) gali būti pagaminti iš mišrių medžiagų ir subalansuoti taip, kad trumpai išlieka pakibę vandenyje. Tokie atvejai labai reti, tačiau galimi, nes klasikinės cikados gaminamos iš metalo ir paprastai greitai grimzta. Atvirai pasakius, nesu matęs tokių cikadų „gyvai“.

• Paviršiniai masalai (walking the dog tipo) kartais sukonstruoti taip, kad sustabdžius traukimą lieka ties vandens paviršiumi, neskęsta ir neišnyra. Nors formaliai jie nėra suspending tipo, nors veikimo principas artimas: nustojus traukti masalas išlieka toje pačioje vietoje. Iš tiesų, tai yra gana sudėtinga paaiškinti, nesiplėsiu, galiu pasakyti tik tiek, jog tokie viliokliai būna tarsi „prilipę“ prie vandens paviršiaus, tačiau tai – ne to tikrojo neutralaus plūdrumo pozicija.

• Specialūs jūriniai masalai, skirti, pavyzdžiui, jūros ešerių žūklei, taip pat gali būti neutralaus plūdrumo. Jie dažniausiai balansuoja tarp lėto grimzdimo ir tikro pakibimo, todėl tinka žvejybai nuo kranto, kuomet reikia išlaikyti masalą srovėje ar bangose netoli dugno arba ties žuvų susibūrimo vieta.

Bus daugiau.

Romualdas Žilinskas