Pakibęs vandens storymėje. Antra dalis

Tam, kad masalas iš tiesų būtų neutralus, jo kūnas turi būti labai tiksliai subalansuotas gamybos metu. Tačiau išlaikyti absoliučią neutralumo būseną yra beveik neįmanoma. Gamintojai balansuoja masalus jau pilnai sukomplektuotus – su kabliukais, žiedeliais ir visais kitais konstrukciniais elementais. Tačiau realybėje masalo elgesį lemia dar daugiau papildomų veiksnių. Išvardysiu juos visus:

• Kabliukai. Kiekvienas trišakis turi savo masę, o jų skaičius ir dydis daro tiesioginę įtaką plūdrumui. Jei žvejys pakeis kabliukus sunkesniais ar lengvesniais – masalas neteks neutralumo.

• Žiedeliai ir segtukai. Net mažas žiedelis ant „nosies“ ar liežuvėlio kilpelės turi svorį. Dar daugiau – jeigu žvejys naudoja didelį storavielį karabiną, metalinį pavadėlį arba didelio diametro fluorokarboną, jie irgi prisideda prie bendros sistemos masės, kas veikia plūdrumą.

• Valas. Pinta gija (ypač storesnė) taip pat gali gramzdinti masalą – toli užmestas masalas, kurį veikia ilga, sunkesnė gija, elgsis kitaip nei užmestas arti kranto arba šalia valties su plonu valu.

• Temperatūra. Kuo vanduo šaltesnis, tuo jis tankesnis. Tai reiškia, kad šaltame vandenyje tas pats masalas gali būti linkęs plūduriuoti vos aukščiau nei nurodyta gamintojo. Vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, kuomet vanduo labiausiai sušyla, neutralaus plūdrumo vobleris gali pakibti truputį žemiau arba tapti lėtai skęstančiu. Tai jokiu būdu nėra taisyklė, tačiau susidarius minėtoms sąlygoms kai kurie modeliai gali nukrypti nuo gamyklinio plūdrumo „režimo“.

• Slėgis. Teoriškai gylis turi šiokios tokios reikšmės plūdrumui, nes kuo giliau, tuo didesnis bus masalą veikiantis vandens slėgis (~1 atmosfera kas 10 metrų). Tačiau net ir 10–20 metrų gylyje plastikas nesideformuos, o oro mikroburbuliukai, esantys masalo korpuse, liks beveik tokie patys – spaudimas į juos per mažas, kad turėtų realų poveikį. Neutralaus plūdrumo voblerio disbalansas dėl slėgio įtakos gali įvykti nebent labai dideliame gylyje.

• Vandens sudėtis. Sūriame vandenyje visi kūnai yra lengvesni. Todėl gėlam vandeniui skirtas neutralaus plūdrumo vobleris jūroje elgsis kaip plaukiantis, o jūrinį modelį panaudojus gėlame vandenyje, padidės tikimybė, kad jis pradės grimzti.

Verta paminėti ir dar vieną paradoksą: absoliuti dauguma suspending tipo voblerių iš tiesų yra... plaukiantys. Ištraukti iš pakuotės ir įmesti į vandenį (tarkim, į vonią), jie plūduriuoja. Neutralus plūdrumas pasiekiamas tik pradėjus traukti – t. y. kai masalas įgauna tam tikrą traukimo kampą, patenka į hidrodinaminį režimą ir paneria į numatytą darbinį gylį.

Tik tada jis gali pakibti – tai reiškia, kad voblerio neutralumas atsiranda veikiant papildomoms jėgoms: valo ir pavadėlio masei, hidrodinaminiam pasipriešinimui bei srovei, jei ji yra.

Būtent todėl gamintojai balansuoja masalus ne „nuogus“, o jau su visais komponentais – žiedeliais, kabliukais ir panašiai, tačiau net jie negali atsižvelgti į kiekvieno žvejo naudojamą pavadėlį, valo tipą ar net meškerykočio pakėlimo kampą.

Tai reiškia, kad labai lėtai grimztantis arba itin pamažu į viršų kylantis masalas dar gali būti laikomas suspending tipo, jei jis pakankamai ilgai išsilaiko reikiamame gylyje traukimo metu arba darant pauzę nesmarkiai keičia vertikalią padėtį. Noriu pasakyti, kad žvejyboje nieko nėra absoliutaus – reikia išbandyti, eksperimentuoti ir suprasti, kaip elgiasi konkretus vilioklis konkrečiomis žūklės sąlygomis.

Žvejai neretai mano, kad jei vobleris neutralaus plūdrumo, tai jo pakibimo vandenyje gylis bus toks pat kaip ir darbinis panirimo gylis, kuris nurodytas ant pakuočių. Tai nėra visai teisinga nuostata. Teoriškai šiedu gyliai gali sutapti, bet praktiškai dažnai skiriasi: kartais – nežymiai, kartais – labai akivaizdžiai.

• Panirimo gylis – tai gylis, kurį vobleris pasiekia traukiamas vienodu greičiu. Jį lemia masalo liežuvėlio forma, dydis, forma, kampas, valo storis, traukimo greitis, atstumas ir panašiai, šia tema esu rašęs išsamų straipsnį. Visa tai yra veiksniai, kurie lemia masalo judėjimą – jo panirimo gylį, judesio charakterį ir veikimą traukimo metu. Kai kurie veiksniai yra konstrukciniai (pavyzdžiui, liežuvėlis), kiti – susiję su naudojimo sąlygomis (tarkim, valo storis, traukimo greitis), o bendrai jie formuoja voblerio dinamiką.

• Pakibimo gylis – lygis, kuriame masalas tarsi sustingsta, kuomet nustojame jį traukti. Vobleris, jei tikrai yra suspending tipo, idealiu atveju neturi keisti horizontalės. Realybėje taip nebūna, nes žvejyboje visada yra papildomas išorinis poveikis, apie ką jau kalbėjau. Dėl to vobleris gali lėtai keisti savo poziciją, kuomet jo nejudiname. Pridėkime dar tai, kad stovinčiame vandenyje jis elgsis vienaip, tėkmėje – visai kitaip.

Todėl net ir gerai subalansuotas vobleris pakimba ne visada toje pačioje vietoje, kur giliausiai buvo panėręs traukimo metu. Tai svarbu žinoti, jei norime žvejoti tiksliai viename gylyje, pavyzdžiui, virš augalų, ties atitinkama dugno riba ar ribotame plote, kur laikosi žuvys. Jei vobleris grimzta per daug – koreguojam balansą, jei kyla – taip pat.

O jei pataikėme į „aukso vidurį“, tada pakibimo gylis ir darbinis panirimo gylis susilygina. Tai gali būti žvejo meistriškumo ženklas, tačiau gali būti ir atsitiktinumas. Todėl visus „suspendingus“ verta išmėginti kibire, vonioje ar skaidriame vandenyje nuo liepto ir bandyti susivokti kas nutiks su konkrečiu masalu vienoje ar kitoje situacijoje.

• Plaukiantis vobleris (floating) visada bus lengviausias, jei skirstysime šiuos masalus pagal plūdrumą, nes tokio vilioklio viduje yra daugiau oro nei plastiko ar metalo. Dėl to jis pasižymi teigiama Archimedo jėga, kurią sukuria oro ertmės – jos vandenyje stumia voblerį aukštyn. Kuo didesnė ši jėga, tuo masalas stipriau kyla. Kitaip tariant, masalo savitas svoris (jo masė, padalyta iš tūrio) yra mažesnis už vandens. Tai pagrindinis principas. Taip yra ir su lengvais mediniais vobleriais.

• Skęstantis vobleris (sinking) turi atvirkščią savybę – jo svoris didesnis nei vandens, nes į vilioklio vidų įdedama daugiau masės: svarelių, šratelių, magnetukų, tankesnio plastiko, metalo. Tokių voblerių oro kamera sumažinta arba jų plastikas yra pilnaviduris, be ertmių. Todėl šis masalas grimzta, o Archimedo jėga jo nebesulaiko.

• Neutralaus plūdrumo vobleris (suspending) – tarsi masalo tarpinė būsena tarp anksčiau minėtų modelių. Toks vobleris nei skęsta, nei kyla – sustabdytas lieka pakibęs tame gylyje, kuriame buvo, nes jo plūdrumas visiškai subalansuotas su vandeniu.

Įvairūs barškučiai, magnetinės svorio kapsulės (Weight Transfer System) irgi turi įtaką šiam balansui, kai kada netgi labai reikšmingą. Kiekvienas šratelis, kiekvienas judantis elementas keičia vidinį svorio centrą ir kūno masės pasiskirstymą. Vien garsui (hidrodinaminėms bangoms) reikalingi barškučiai nėra didelio svorio, bet jei jų daug, jie vis tiek prisideda prie bendros voblerio masės.

Gerinantys voblerio aerodinamiką ar (ir) suteikiantys masalui savitą animaciją šrateliai yra masyvesni, dažniausiai pagaminti iš volframo ar švino. Jie traukiant voblerį pasislenka į priekį, o metimo metu – į jo galą. Viskas gerai, jei tokio modelio konstrukcija yra ideali. Tačiau kada šrateliai grįžta į reikiamą padėtį ne visai tiksliai, jei prilimpa prie magneto ne centre, o bent dalelę milimetro pasislenka – vobleris gali prarasti savo neutralų plūdrumą.

Būtent dėl to suspending tipo vobleriai su barškučiais dažnai yra ne tikri „suspendingai“, o tik artimi neutraliai būsenai. Gamintojai tuomet dažnai rašo „slow floating“ arba „nearly suspending“ – tai būdai savaip apeiti technines ribas, nes idealiai subalansuoti su visais „pagerinimais“ voblerį išties yra gana sudėtinga.

Veikiausiai pastebėjote, kad maži vobleriai labai retai būna suspending tipo. Kodėl? Visų pirma, juose fiziškai mažai vietos balastui. Jei jį įdėsi – vobleris taps arba skęstantis, arba praras savo individualų žaidimą. Antra, mažų voblerių masė labai menka, todėl net nedidelis trišakis, suktukas, žiedelis ir kiti jau minėti dalykai iškart išbalansuoja visą sistemą.

Kita vertus, gamintojui neapsimoka kurti brangaus ir techniškai sudėtingo balanso mažyčiame modelyje, nes toks masalas dažnai naudojamas sekliuose vandenyse, kur neutralumo lygis nėra toks svarbus. Todėl realiai suspending modeliai vyrauja vidutinio ir didesnio dydžio klasėje – nuo maždaug 60 mm ir daugiau.

Visa tai – subtilybės, bet būtent jos atskiria pigų „suspendingą“ nuo tikrai meistriškai subalansuoto neutralios plūdrumo voblerio. Ir štai kodėl jie kainuoja daugiau – kiekviena detalė turi būti apskaičiuota iki dešimtosios gramo dalies.

Crankbait ir fat tipo vobleriai gerokai rečiau gaminami kaip neutralaus plūdrumo modeliai nei minnow ar shad tipo viliokliai. Šis skirtumas nėra atsitiktinis – jį lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai: tokių masalų forma, konstrukcija, judesių pobūdis ir net rinkos poreikiai.

Svarbiausia priežastis yra šių voblerių konstrukcija. Crank ir fat tipo vobleriai turi trumpą, išsipūtusį, pilvotą, lenktą kūnelį. Toks korpuso tūris užpildytas oru, todėl jo viduje trūksta vietos optimaliai paskirstyti balastui.

Norint šiuos modelius išbalansuoti taip, kad jie kabėtų vandenyje, reikėtų daug svorio – o tai dažnai lemia masalų grimzdimą. Savo ruožtu ilgesni, siauresni minnow ir dalis shad tipo voblerių leidžia balastą paskirstyti tiksliau, o ilgas korpusas veikia tarsi svirtis, leidžianti su mažesniu svoriu pasiekti neutralią pusiausvyrą.

Kitas svarbus aspektas – judesių pobūdis. Crank tipo masalai juda virpėdami tankiai, išraiškingai. Šitokie modeliai dažniausiai traukiami monotoniškai, vienodu tempu, o sustojus jų žaidimas praktiškai nutrūksta. Tuo tarpu minnow tipo vobleriai dažnai naudojami tvičinguojant, t. y. sukuriant trūkčiojančius judesius ir pauzes, kurių metu masalas išlieka reikiamame gylyje. Tokiais momentais žuvis neretai ir atakuoja. Kitaip tariant, crank ir fat tipo viliokliai skirti provokuoti žuvį judėdami, bet ne pauzės metu, todėl neutralumo efektas neturi prasmės.

Svarbu ir tai, kad rinka retai reikalauja neutralių crank tipo masalų. Žvejai paprastai jų netvičinguoja ar kaip nors panašiai neanimuoja – jie tiesiog netinka tokiam žaidimui. Todėl gamintojai susitelkia į plaukiančias ar skęstančias versijas, o suspending tipo crank modeliai lieka retenybėmis, kurios dažniausiai neišplinta.

Romualdas Žilinskas