O čia tai bent 026

Žuvų kūnas padengtas daugiasluoksne oda, kurioje išsidėsčiusios gleivių ląstelės. Jų išskiriamos gleivės apsaugo odą nuo bakterijų, virusų ir padeda slysti vandenyje. Kai kurios žuvys turi tiktai odą, pavyzdžiui, šamai. Dauguma žuvų padengtos žvynais. Jų yra 4 rūšių: patys seniausi plakoidiniai žvynai, tai – daugybe smulkučių dantukų plokštelių, kuriomis padengti rykliai. Kiekvienas plokštelinis dantelis ryklio kūne beveik nesiskiria (dantelio-žvyno viduje yra dentino sienelių apgaubta ertmė, panašiai kaip tikro danties pulpa, paviršių dengia panaši į dantų emalį medžiaga) nuo danties ryklio nasruose, išskyrus dydį. Kaulinės žuvys (erškėtinės, kaimanžuvės, amijos, daugiapelekiai) turi ganoidinius žvynus. Žvynai rombo formos, tarpusavyje sujungti lanksčia jungtimi. Jauniausios žvynų rūšys yra cikloidiniai ir ktenoidiniai. Cikloidiniai būdingi didžiajai daugumai kaulinių žuvų. Jie persidengia lyg stogo čerpės. Ktenoidiniai žvynai (gr. ktenos - šukos) – dantytu kraštu su smulkiais dantukais ir smaigaliais ant nepadengtos kitais žvynais dalies būdingi ešeriams. (1 pav.)

Agentūra „Factum“ nurodo, kad oficialus Lietuvos rekordas – didžiausias žiobris svėrė 1 kg 150 g. Jis buvo pagautas 1978 m Baltijos jūroje ichtiologo R. Repečkos. Tai – tikrai ne didžiausia šios rūšies žuvis, paprasčiausiai mūsų žvejai nefiksuoja žymiai didesnių žiobrių, kurių pasitaiko sužvejoti Lietuvos vandenyse. Pasak mokslininkų, paprastasis žiobris (Vimba vimba) gali siekti ir 3 kg svorį. (2 pav.)

Yra ikrus dedančios ir gyvavedės žuvys. Žuvys – skirtalytės, nors pasitaiko ir hermofrodičių (pvz., akmeninis ešerys). Patelės dažniausiai didesnės už patinus. Neršto metu pakinta daugumos žuvų kūno spalva, kai kurių kūno dalių forma. Kai kurios žuvys migruoja į tolimas nerštavietes (pvz., lašišos, nėgės, stintos). Išneršiama nuo keliolikos iki kelių milijonų ikrų. Dauguma dauginasi keletą kartų per gyvenimą, kai kurios – tik vieną kartą (pvz., Tolimųjų Rytų lašišos), po to žūva. Egzistuoja žuvys, kurios rūpinasi palikuoniais: „statančios‘‘ lizdą, išnešiojančios ikrus burnoje ir t. t. (3 pav.)

Didžiausia oficialiai užfiksuota raudė Lietuvoje buvo pagauta 1964 m. Kurmaičių tvenkinyje. Šią žuvį sužvejojo Kęstutis Buja, svėrė ji 920 g. Raudė gali siekti ir dvigubai didesnį svorį. Beje, kuo stambesnė ji būna, tuo dažniau mėgsta užkąsti kitų žuvų mailiumi. (4 pav.)

Visi žuvų atspalviai priklauso nuo pigmento ląstelių, kurios išsidėsčiusios tarp odos sluoksnių, epidermio ir dermos. Kitoks spalvų atsiradimo mechanizmas tik pas sidabriniai balto, švytinčio prieš saulę, žuvies atspalvio: giliai odoje slūgso ląstelės, užpildytos guamino kristalais, šios ląstelės atspindi saulės spindulius ir žuvis spindi, žvilga. Įdomu tai, kad visų atspalvių funkcija yra maskuojanti. Tarp ryškių tropinių augalų ryškiaspalvės žuvelės, beveik nematomos. Spalva yra specifinė rūšiai, bet gali keistis priklausomai nuo daugelio dalykų: žuvies amžiaus, fiziologinės būklės, aplinkos sąlygų, paros meto ir netgi nuo nuotaikos. (5 pav.)

2002 m. jūrininkas mobilųjį telefoną rado menkės, kurią pagavo prie Olandijos krantų, skrandyje. Inžinierius Werneris Bolas pasakojo, kad ilsėdamasis ant nedidelio laivelio denio sumanė pažvejoti. „Pradėjau nuobodžiauti, tad nusprendžiau pameškerioti ir įsitikinti, ar man pasiseks. Netrukus užkibo didelė menkė", - pasakojo W. Bolas. Pasak jo, valydamas žuvį jos skrandyje rado geltonos spalvos telefoną „Siemens". Vyriškis išardė telefoną, jį išvalė ir vėl surinko. "Telefonas veikė. Tik jo atmintis sutriko, todėl negaliu rasti savininko", - sakė žvejys. Vyras telefoną atnešė į laikraščio "Texelse Courant" redakciją, tikėdamasis, kad jo darbuotojai padės rasti savininką. (6 pav.)

Žuvims būdingas bendradarbiavimas su kitos rūšies individais. Bendradarbiavimas naudingas abiems organizmams ( pvz., anemoninės žuvelės ir aktinijos, kai kurių žuvų rūšių mailius su didelėmis medūzomis, plėšrios žuvys ir žuvelės švarintojos) arba tik vienam. Jeigu nauda yra vienai rūšiai be žalos kitai pvz., žuvys – lipukai (Echeneidae) ir rykliai) tai yra komensalizmas. Jei yra padaroma žala – tai jau parazitiniai santykiai (pvz., apvaliaburnės nėgės ir miksinai apskritažiomeniai, kurie įsisiurbia į auką ir minta jos krauju). (7 pav.)

Rytinėje Australijos pakrantėje pagauto dviejų metrų ilgio tigrinio ryklio pilve buvo rasta tikriausiai žmogaus galva, 2001 m birželio 10 d. pranešė radijas ABC. Dieną prieš tai netoli Lordo Hau salos sugauto ryklio skrandyje aptiktos kūno dalys, kurios pasirodė esą galva, bei rankos ar kojos kaulas, pranešė radijas. Ligi šiol apie dingusius jūroje žmones, bent jau netoli tų vietų, jokių žinių negauta. (8 pav.)

Žuvys gali atsiauginti prarastus ūselius, žvynus, pelekus, pažeistą odą ir raumenis, netgi dalinai žiauninius dangtelius. Žvynas atauga per 30 -120 dienų. Žuvys auga visą savo gyvenimą, tik kiekvienais metais vis mažiau. (9 pav.)

Nei vienas gyvūnijos atstovas neturi tiek skoninių juslių kiek jų turi žuvys. Pas žuvis skoniniai svogūnėliai yra ne tik burnos ertmėje, jie gali būti išmėtyti po visą kūną, dažniausiai lokalizuojasi galvoje, ūsiukuose, pelekuose. Žuvys skonį jaučia visu kūnu, netgi tomis kūno vietomis kur nėra skonio svogūnėlių, žuvų oda gali pati nustatyti supančios aplinkos cheminę sudėtį. (10 pav.)

Salmo info