O čia tai bent 020

Milžiniškame gelmių slėgyje išgyventi gali toli gražu ne kiekviena žuvis. Štai Marianų įduboje gylis gali pasiekti 11 km gylį, o slėgis – daugiau nei 1000 atmosferų. Mokslininkai ties įdubos sienomis skirtinguose gyliuose nuo 5 iki 10,6 km išdėliojo savo stebėjimo zondus ir aptiko tai, ką būtų galima pavadinti giliausiai gyvenančia žuvimi pasaulyje – ji buvo pastebėta 8,19 km gylyje. O tai yra labai arti teorinės kaulinių žuvų gylio tolerancijos ribos (8,41 km). Nauja atrastoji žuvis atrodo taip, tarsi būtų sparnuota ir turėtų čiuptuvus. Įrašą užfiksavo Hadal ekosistemų tyrimo ekspedicija HADES, finansuojama JAV Nacionalinio mokslo fondo. Tiesa, nors žuvis nufilmuota, vardo ji neturi, nes mokslininkai neturėjo galimybės tiesiogiai ištyrinėti nė vieno šios rūšies individo. (1 pav.)

Įdomu, kaip jaustųsi prie gėlavandenių ešerių ir karšių įpratęs mūsų krašto meškeriotojas, jei ištrauktų vieną iš pašėlusiai nepatrauklių žuvų, kurias australų mokslininkasi aptiko, tyrinėdami Osprėjaus rifą, esantį už 350 km nuo Kvinslendo valstijos šiaurės rytų pakrantės, nes tyrinėtojai tiesiog pritrūko žodžių ir daugumą savo radinių pakrikštijo bendru žuvų-velnių vardu. Australijos mokslininkai teigia, tikėjęsi išvysti neįprastos išvaizdos padarų, tačiau didelėje gelmėje, kur tvyro amžina tamsa, gyvenančių žuvų išvaizda pranoksta bet kokias fantastinių filmų statytojų vizijas. Tyrinėtojai anksčiau neturėjo galimybių ilgą laiką nepaliaujamai stebėti didelių vandenyno gelmių gyventojus, tad žinios apie juos buvo epizodiškos, tačiau dabar tokias galimybes atveria Harbor-Branč (JAV) okeanografijos insituto specialistų sukurtos ypatingai juslios vaizdo kameros, galinčios panerti į gelmę ir valdomos iš tolo. Opsrėjaus rifo pagrindas sekliausiose vietose glūdi 1,4 km gelmėje, o vidutinis šio vandenyno rajono gylis – maždaug du kilometrai. (2 pav.)

Veikiausiai mūsų šalies meškeriotojai nepažintų tokios žuvies. Kita vertus vargu ar natūraliuose vandens telkiniuose jų rastumėte. Lietuvoje aklimatizuota meknių atmaina – orfa (Leuciscus idus var. orphus). Ji oranžinės ar raudonos spalvos, o juodi pigmentai koncentruojasi į dėmes. Dekoratyviniais tikslais šios labai gražios žuvys auginamos ir veisiamos tvenkiniuose. Juose jos auga sparčiai. Plaukiodamos paviršiniame vandens sluoksnyje įspūdingai puošia parkų tvenkinius. Lietuvoje orfos žinomos nuo XIX a. vidurio ir buvo veisiamos Trakų Vokės tvenkiniuose. Šiuo metu orfų galima įsigyti akvariumais, tvenkinių ir baseinų priežiūros įranga prekiaujančiose firmose. (3 pav.)

Gamtoje galima sutikti žuvų albinosų, kurios iš kitų savo gentainių išsiskiria unikaliu požymiu – balta spalva. Kodėl taip yra? Mokslininkai iš JAV Nacionalinio sveikatos instituto šį reiškinį aiškina kaip genetinių pokyčių įtakotą melanino stoką odoje ir/ar akyse. Melaninas – tai tamsios spalvos pigmentas, randamas plaukuose, odoje, akies tinklainėje. Jo susidarymą stimuliuoja ultravioletiniai spinduliai (UV), bei kai kurios cheminės medžiagos. Melanino gamyba organizme yra paveldima genetiškai. Kuomet organizmas nesugeba pagaminti melanino, tiesioginiai saulės spinduliai gali būti pražūtingi. Žuvys albinosai turi nedaug šansų išgyventi dėl keleto priežasčių. Dėl savo spalvos žuvys yra daug geriau matomos plėšrūnams, todėl tampa lengvu grobiu. Plėšrūnai albinosai lygiai taip yra gerai matomi savo aukoms, todėl šios spėja pasprukti. Taip pat būriuose gyvenančios žuvys neretai atstumia albinosą, pasmerkdamas žūčiai ar geriausiu atveju vienišiaus gyvenimui. (4 pav.)

Kai kurios žuvys turi mažiau ašakų už kitas, tad žinant, kiek kaulų turi Lietuvos žuvys, galima pasirinkti tą laimikį, kurios kaulų turi mažiau. Bene mažiausiai ašakoti Lietuvos gėluose vandenyse yra upėtakiai. Palyginti mažai smulkių kauliukų, vidutiniškai 25, turi ešeriai, starkių raumenyse vidutiniškai būna 33 smulkūs kaulai. Vidutiniškai ašakotomis galima laikyti tokias žuvis kaip karosai (79 kaulai), lynai (79), karpiai (99), raudės (100), kuojas (106), lydekas (109 kaulai). Labai ašakotos yra tokios mūsų žuvys, kaip plakiai, turintys vidutiniškai 115 smulkių kauliukų, šapalai (118), meknės (124) ar karšiai (129). (5 pav.)

Kaip atskirti šviežią žuvį? 1. Šviežios žuvies akys yra skaidrios ir išsipūtusios. 2. Žuvies žiaunos .ryškiai raudonos. 3. Žvynai tankiai prigludę prie odos. 4. Žuvis turi būti tvirta ir elastinga: jeigu storiausioje vietoje pirštu įspausta duobutė greitai atsistato, vadinasi, žuvis šviežia. 5. Žuvis turi skleisti tik šviežią žuvies kvapą, jokių pašalinių kvapų neturėtų būti. 6. Šonkauliai turi būti padengti mėsa, atviri šonkauliai reiškia, kad žuvis pūna. 7. Žuvies filė paviršius negali būti sudžiūvęs. (6 pav.)

Kaip laikyti žuvį? 1. Jeigu žuvį ruošite tą pačią dieną, ją nuskalaukite, nusausinkite virtuviniu popieriumi ir dėkite į plastikinį maišelį arba uždaromą indą (pralaidų orui). Laikykite vėsioje vietoje. 2. Jeigu šviežią žuvį reikia išlaikyti porą dienų, pašalinkite žuvies galvą ir vidurius arba paruoškite filė. Žuvį nuskalaukite arba nuvalykite virtuviniu popieriumi, suvyniokite į pergamentą arba kepimo popierių ir laikykite šaltesnėje šaldytuvo dalyje. 3. Verta šaldyti riebias žuvis. Galioja auksinė taisyklė: užšaldyti reikia greitai, o atitirpinti pamažu. (7 pav.)

Stinta (Osmerus eperlanus) – stintinių (Osmeridae) šeimos žuvis, kurios plačiai paplitęs porūšis – europinė stinta arba didstintė (lot. Osmerus eperlanus eperlanus). Kūnas ilgas (15-18 cm, retais atvejais 30 cm) ir žemas, sveria iki 75 g (dažniausiai 25–30 g). Nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai maži, ploni, matinio atspalvio. Gal ne visi žino, jog būna praeivės ir sėslios stintos. Praeivės stintos gyvena Baltijos jūroje, nerštui plaukia į Nemuno žemupį. Sėslios stintos gyvena gėluose vandenyse (Lietuvoje giliuose ežeruose (Drūkšių, Lūšių, Dusios ir kt.) bei Kuršių mariose) ir vadinamos stintelėmis. Jos smulkesnės: ilgis 8–10 cm mariose, 15–20 cm (dažniausiai 6–8 cm) ežeruose, sveria 5–6 g mariose, 30–40 g (dažniausiai 2–5 g) ežeruose. (8 pav.)

Pagal FishBase, didžiausias matuotas šamo ilgis buvo 5 metrai, svoris 306,0 kg, o amžius – 80 metų. Bet amerikiečių zoologas Deividas Villeris savo knygoje „Žuvys – žudikės” rašo, kad šių žuvų ilgis gali siekti 6,3 metro, o kai kuriuose vandens telkiniuose pasitaiko egzempliorių, sveriančių apie puse tonos. Pasak Sabanejevo, „geromis sąlygomis šamai užauga labai dideli. Baltijos baseino upėse, taip pat, kaip ir aukštutinės Volgos intakuose, jie retai kada būna didesni nei 5 (82 kg) pūdų, bet Oderyje pasitaiko didesnių šamų: štai 1830 metais buvo pagautas 400 kg, tai yra beveik 25 pūdų egzempliorius. Patys didžiausi šamai gyvena, arba tiksliau gyveno, Dniepre, kur, pasak liudininko Keslero, buvo pagautas šamas, kurio ilgis buvo daugiau nei 2 sieksniai (4,25 m) ir svėrė 18 pūdų (295 kg)“. (9 pav.)

Teko girdėti, jog Lietuvos meškeriotojai sužvejoja labai didelių salačių, kai kurie jų viršija net 6 kg svorį. Visgi agentūros „Factum“ duomenimis rekordas priklauso Remigijui Ulickui, kadangi jo laimikis – 6,2 kg svorio salatis – buvo oficialiai užregistruotas 1997 m. Šis stambus plėšrūnas pagautas Neryje. (10 pav.)