O čia tai bent 012
Aš pagavau toookią žuvį! Tuo giriasi dauguma žvejų. O kas pagavo pačią mažiausią pasaulyje žuvelę? Tuo galėtų pasigirti nebent Sumatros salos gyventojai. Beje, ji buvo atrasta tik 1996 metais, Švedijos mokslininkų. Tai – karpinių žuvų šeimos atstovė, kuri suaugusi yra vos 8 milimetrų dydžio. Paedocypris progenetica mėgsta nedidelius užpelkėjusius durpingus vandens telkinius, kuriuose vandens rūgštingumas yra itin didelis. Mokslininkams nuostabą kelia tai, kaip galvos smegenų apsauginio sluoksnio neturinčios žuvytės sugeba išgyventi tokiomis sąlygomis. (1 pav.)
Ligi šiol ilgiausia pagauta žuvis yra Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias). Oficialus rekordas priklauso 17.98 m ilgio šios rūšies atstovui. Baltieji rykliai gali sverti iki 15 tonų. (2 pav.)
Mokslininkai teigia, kad ir Baltijos jūroje gausu ryklių. Tiesa, ne prie Lietuvos krantų, o vakarinėje dalyje, ypač Kategato bei Skagerako sąsiauriuose. Pasak ichtiologų, sąsiaurių vandens druskingumas mažai skiriasi nuo Šiaurės jūros, todėl čia nuolat gyvena arba atsitiktinai užklysta net iki 30 ryklių ir rajų rūšių. Didžiausias ir įspūdingiausias iš jų yra milžinryklis, užaugantis iki 9 m ilgio ir 4 tonų svorio. Tačiau šio ryklio nereikia bijotis, nes jis minta smulkiais planktoniniais vėžiagyviais, filtruodamas vandenį tartum banginis. (3 pav.)
Arktiniai rykliai yra ilgiausiai gyvenantys stuburiniai gyvūnai pasaulyje ir gali sulaukti net 400 metų, paskelbė tarptautinė tyrėjų grupė. Šie gyvūnai lėtai auga (apie 1 cm per metus), jų medžiagų apykaita vangi. Tikėtina, kad šie veiksniai lemia nepaprastai ilgą arktinių ryklių (Somniosus microcephalus) gyvenimą. Šiuo atžvilgiu jie smarkiai pranoksta kitus pagarsėjusius gyvūnų pasaulio ilgaamžius – pavyzdžiui, grenlandinius banginius ir Galapagų vėžlius. (4 pav.)
Papūginė žuvis pasidaro sau miegmaišį iš gleivių (panašiai kaip seilių). Miegmaišis permatomas ir apsaugantis nuo pavojingu plėšrūnų. Šios rūšies žuvys minta moliuskais, koralais, tad pačios kitoms žvynuotosioms yra nepavojingos. (5 pav.)
Vargu ar mokslininkai yra suskaičiavę, kurioje jūroje gyvena daugiausiai žuvų. Tačiau dėl vieno fakto visi sutaria vieningai – Negyvojoje jūroje apskritai jų nėra. Čia žuvys negali gyventi, kadangi druskos koncentracija toje jūroje yra pernelyg didelė. (6 pav.)
Ichtiologai teigia, kad mūsiškis ešerys (Perca fluviatilis) išauga iki 50 cm ilgio. Faktai rodo, kad tai yra labai panašu į tiesą, kadangi didžiausias Lietuvos vandenyse pagautas ešerys buvo 51 cm ilgio, svėrė 2,106 g. Jį sužvejojo Darijus Mikuta Akmenos ežere (Trakų rajonas) 2014 metais. (7 pav.)
Didžiausias karosas –. 4,68 kg ir 58 cm ilgio, pagautas Manto Normanto 2012-aisiais. Kur ant kabliuko pakliuvo šis rekordinis egzempliorius, žvejys agentūrai „Factum“ nepranešė. Veikiausiai, tame vandens telkinyje plauko dar ne vienas šios rūšies gigantas, tad meškeriotojo noras nuslėpti žūklavietę yra visai suprantamas. (8 pav.)
Silkės tarpusavyje susišneka iš savo organizmo išstumdamos dujas. Jos skleidžia aukšto dažnio garsus ir iš analinės angos išstumia nedidelį dujų kiekį. Kiti žuvų būrio atstovai mato šio proceso metu susidarančius burbuliukus ir supranta, ką joms nori pranešti jų kolegė. Dažniausiai ši informacija būna susijusi su silkės buvimo vieta. Skanaus, jei skaitydamas valgai. (9 pav.)
Tunas niekada nesiliauja plaukiojęs. Judėdamas jis pragyvena visus 15 metų ir, jei pavyksta ramiai praplaukti pro žvejų tinklus, per gyvenimą nuplaukia apie 1,6 milijono kilometrų. Beje, tunų yra 15 rūšių. Nors visi jie turi labai gana panašią savitą kūno formą, tačiau smarkiai varijuoja atskirų rūšių dydžiai – tunai gali būti nuo 50 cm iki 4,5 m ir sverti nuo 1,8 iki 680 kg. (10 pav.)