Kodėl kartais žuvys gerai kimba, o kartais ne
Mes neretai sakome, kad lydekos „keičia dantis“. Čia kuomet vasaros metu šios plėšrūnės nustoja kibusios. Arba būna, kad ir taikiosios žuvys kelias dienas tarsi nesimaitina, nes atsisako dar neseniai joms patikusių vilioklių. Tuomet galvojame, kad veikiausiai neįtinkame žvynuotosioms siūlydami masalus, juk negali žuvis staiga imti ir nustoti ėsti. Arba kitas variantas: visokios ten aukšlės arba smulkūs karšiukai, karosiukai – visi judina plūdę, tačiau tų didesniųjų nepagausi, nors tu ką... Kaip yra iš tiesų, kodėl?
Pradėkime nuo to, kad gamta skirtingai surėdė kiekvieną žuvį, todėl „mėsėdės“ visada skirsis nuo „žolėdžių“ pagal savo gyvenimo būdą, daug ką lemia jų anatominės savybės, kurių plika akimi dažniausiai nė nepamatysime.
Tarkim, sočios plėšrūnės kibimo lauksime gerokai ilgiau nei ką tik skrandį prisipildžiusios taikiosios žuvies. Svarbiausia yra maisto racionas bei konkrečių rūšių virškinimo ypatumai. Mintančios dažnai ir po nedaug (o tai ir yra taikiosios žuvys, mūsų vandenyse dažniausiai karpinės), ėdančios smulkius gyvius bei augalinį maistą jį greitai ir suvirškina. Tad pakanka pusdienio, kad tokios žvynuotosios praalktų.
Tačiau plėšrūnės, prisirijusios kaloringo ir turinčio daug baltymų bei riebalų maisto (žuvyje viso to daug), gali būti sočios kelias dienas. Virškinimo ypatumus lemia netgi anatominiai žuvų skirtumai. Tarkime, karpinės žuvys (karšis, meknė, kuoja ir kt.) skrandžio neturi, maistas virškinamas žarnose (galima sakyti, veikiau tik apvirškinamas), kuriose ilgai neužsibūna. Todėl kai kurios taikiosios žuvys turi labai ilgą žarninį traktą, viršijantį patį žvynuotųjų ilgį. Visaėdžio karpio žarnynas 2–3 kartus ilgesnis už jį patį, o sidabrinio karoso – net 9–13 kartų! Plėšrūnės turi talpų skrandį, todėl gerai užkandusios gali labai ilgai nesimaitinti, nes virškinimas vyksta lėtai, kūnas maistingąsias medžiagas įsisavina palaipsniui.
Kita vertus, žuvys gali apskritai labai ilgai nesimaitinti, jų organizmas funkcionuos palaikomas sukauptų riebalų ir baltymų. Lašiša gali nesimaitinti iki 330 dienų, tada ji netenka iki trečdalio savo svorio. Netgi sidabrinis karosas, šiltuoju metų laiku nuolat ką nors kramsnojantis (beje, jis suvartoja daug augalinio maisto), esant 10 °C temperatūrai gali neėsti iki 230 dienų. Tačiau pabrėžtina, jog jaunos tos pačios rūšies žvynuotosios maitinasi dažniau, ėda daugiau, jei lyginsime su jų kūno svoriu, nei suaugusios.
Įdomus dar vienas mokslininkų nustatytas faktas. Pasirodo, kad žuvys tam tikru metų laiku (tai priklauso nuo jų rūšies) suvartoja labai skirtingą metinio maisto kiekio dalį. Pvz., karšis gegužės mėnesį suėda 40 % metinio kiekio, o vasaros pabaigoje – apie 20 %. Ešerys bei pūgžlys 35 % suvartoja gegužės – birželio mėnesiais, 20 % – rugsėjį, 10 % – spalį. Tačiau tai niekis, jei palyginsime su kai kuriomis kitomis rūšimis, kurios per mėnesį gali suryti pusę sau reikalingo metinio maisto kiekio. Tarkime, vėgėlė spalio – lapkričio mėnesiais suėda 50 %, o kovą – balandį 25 % viso maisto kiekio. Rekordininkas šiuo atžvilgiu būtų šamas, kadangi net 80 % jam reikalingų kalorijų jis pasiima gegužės ir birželio mėnesiais. Tokia mokslinė informacija žvejams tikrai reikalinga.
Labai nevienodai žuvys prisiaugina sau reikalingą svorį. Jau minėjau, kad jaunos žuvelės ėda daugiau nei suaugusios. Bet kiekviena žvynuotųjų rūšis yra skirtinga. Karpis 100 g priauga suėdęs 300–500 g maisto. Lydekai tenka suryti 600–700 g žuvies. Kuoja apskritai lėtai auga, nes 100 g priauga suvartojusi net 2,0–2,5 kg maisto. Tad nenuostabu, jog versliniuose tvenkiniuose auginamos tik žuvys, greitai pasiekiančios didelį svorį. Beje, baltieji amūrai nepasižymi greitu svorio prieaugliu, nes jie 100 g „pasunkėja“ suėdę 1,8–2,0 kg žaliosios masės (juk tai žolėdės žuvys). Bet viską kompensuoja šių žvynuotųjų apetitas, kadangi jos per parą suryja nuo 20 % iki 150 % savo kūno svorio augalų. Palyginimui: tokia vertinga žuvis kaip sykas, per parą suvartoja nuo 2 % iki 5,5 % savo kūno masės maisto. Tačiau 5,5 % suryja tik pirmametės žuvytės, o suaugusios ėda, kaip matote, beveik tris kartus mažiau.
Romualdas Žilinskas