Kiek svarbus žvejui karabinas? Antra dalis
Kažkada seniai esu rašęs straipsnį apie tai, kad gamintojai įvairius pavadėlius dažnai komplektuoja „iš lemputės“ – storo plieno tvirti pasaitėliai būna su pernelyg mažais ir silpnais, o ploni – su labai griozdiškais suktukais ir segtukais. Žinoma, ne visi, bet tokių mūsų žūklės prekių parduotuvėse buvo nors vežimu vežk.
Tiesa, šitokie pavadėliai kainavo nedaug, bet, kaip sakoma, pigią dešrą šunys ėda – sutaupydavai kelis centus, bet arba prarasdavai užkibusį laimikį, arba tas laimikis bėgdavo pamatęs masalą su taip paruoštu pavadėliu.
Dabar ne tie laikai ir netgi palyginti nebrangių pavadėlių gamintojai kur kas preciziškiau parenka jiems minėtas detales. Atvirai pasakius, nesu „gamyklinių“ pavadėlių gerbėjas, nes jie riboja žvejo pasirinkimą – elementariai negali pasikeisti segtuko arba suktuko, o tai, kaip pamatysite vėliau, kartais būtina.
Ir ne vien todėl, kad nori (arba reikia) naudoti smulkesnius ar stambesnius segtukus su to paties diametro ir tvirtumo pavadėliu, yra dar toks dalykas, kaip karabinų forma, svoris, tvirtumas ir panašūs parametrai, į kuriuos atsižvelgiama tiksliai suderinant sistemą „masalas-karabinas-pavadėlis-suktukas-pagrindinis valas“. Ji gali būti ir trumpesnė, bet veikiausiai supratote, ką noriu pasakyti.
Kadangi užsiminiau apie segtukų (karabinų) dydžius, tai šiek tiek informacijos ta tema, nes žvejui šiuos dalykus privalu žinoti.
Karabinų dydžiai
Segtukų (karabinų) dydžiai žymimi įvairiais būdais, tačiau šioje srityje nėra vieningos kalibravimo sistemos. Ir tai painioja meškeriotojus, nes skirtingi gamintojai naudoja nevienodą žymėjimą, todėl tas pats dydžio numeris skirtinguose prekės ženkluose gali reikšti kitokį gabaritų ar tvirtumo rodiklį.
Dažniausiai pasitaikanti žymėjimo tvarka yra skaičiais – nuo kelių nulių, tarkim: 00, 0, 1, 2, 3 ir t. t., kai mažesnis skaičius reiškia mažesnį segtuką. Kai kurie gamintojai prideda ir raidinę žymą, pavyzdžiui, #00M arba #1L, nurodydami papildomas savybes – „M“ (medium), „L“ (large), „S“ (small). Taip pat kai kur nurodomas segtuko ilgis milimetrais, kas yra objektyviausias parametras.
Kai kurios įmonės pateikia ir apkrovos ribas (breaking strength), pažymėdamos, kokį svorį segtukas teoriškai gali atlaikyti (pavyzdžiui, 12 kg, 25 lb ir panašiai). Tačiau šis duomuo ne visada patikimas – dažnai tai maksimali apkrova, tačiau ne darbo režimo riba. Noriu pasakyti, kad niekaip neįvertinsi, tarkim, besipriešinančios konkrečios žuvies jėgos, jei ji traukiama prieš kažkokio stiprumo srovę ir panašiai.
Kai kurių gamintojų kataloguose naudojama santykinė sistema, kuomet dydžiai skirstomi pagal masalo tipą ar naudojimo sritį (pavyzdžiui, „skirta crank tipo vobleriams“ ar „ultralight masalams“). Tačiau tai daugiau rinkodaros elementas nei reali kalibravimo norma, nes tokios nuorodos yra „apie nieką“.
Todėl žvejui, perkančiam segtukus, būtina vadovautis ne vien jų numeriais, bet ir fiziniu matmeniu (karabino ilgiu, storiu ir panašiai) bei patikimumu praktikoje, kas, deja, yra įgyjama tik ilgai žūklaujant. Sakau „deja“, kadangi panašaus pobūdžio, kaip šiame straipsnyje, informacija labiau reikalinga pradedantiesiems meškeriotojams, nes patyrę žvejai ją puikiausiai žino.
Segtuko (karabino) tvirtumas priklauso nuo jo dydžio, tačiau ne visada šis ryšys yra tiesioginis. Kuo segtukas didesnis, tuo paprastai yra naudojama storesnė viela, būna didesnis lenkimo spindulys, daugiau kontakto taškų – visa tai padidina karabino atsparumą tempimui ir apkrovos pasiskirstymą.
Tačiau ne visi dideli segtukai automatiškai yra stipresni – daug lemia vielos kokybė, grūdinimas, forma ir fiksavimo mechanizmas. Pavyzdžiui, mažas, bet iš aukštos kokybės iš grūdinto plieno pagamintas karabinas gali atlaikyti didesnę apkrovą nei didesnis, tačiau iš minkštos vielos sulenktas analogas.
Jei firmos nurodo jau minėtą išlaikymo svorį (breaking strength), jis paprastai auga eksponentiškai. Tarkime, #0 segtukas atlaiko 5 kg, #1 – 9 kg, #2 – 14 kg ir t. t. Tačiau tikslios vertės labai priklauso nuo gamintojo, todėl negalima pasakyti, kad vienos firmos atitinkamo numerio karabinas bus toks pats kaip ir kitos firmos.
Taip pat svarbu suprasti skirtumą tarp maksimalaus leistino krūvio (kai segtukas dar funkcionuoja) ir rizikos taško (kai jis sulūžta ar atsisega). Dalis žvejų klaidingai pasitiki nurodytu „kg“ skaičiumi ant pakuotės, nes realiose sąlygose apkrovos dažnai būna dinaminės, t. y. smūginės.
Pavyzdžiui, ypač staigus žuvies trūktelėjimas ar pernelyg stiprus valo tempimas, kai masalas įsikabino į kliuvinį, gali sukelti momentinį įtampos padidėjimą, kuris viršys nurodytą tvirtumo ribą. Todėl net segtukai, skirti 10–12 kg krūviui, gali neatlaikyti kovojant su 5 kg lydeka, jei yra seni, netinkamos formos ar panašiai.
Karabinų formos ir užsegimo tipai
Segtukai pasižymi stulbinančia formų įvairove, kuri daro įtaką jų tvirtumui, funkcionalumui, pritaikymui žuvaujant skirtingais masalais ir žūklės būdais. Jei pradėčiau nagrinėti kiekvieną iš jų priskaičiuodamas vielos storį ir dydį, tai būtų pasaka be galo. Pasistengsiu kuo trumpiau.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių formų – ovali forma, kuri primena ištemptą apskritimą. Ji yra simetriška, neturi išreikšto siaurėjimo ir yra laikoma neutraliu pasirinkimu. Ši forma tinka beveik visų rūšių masalams, nes nesuteikia papildomo žaidimo ir neslopina masalo veikimo.
Kita itin paplitusi forma – lašo forma, dar vadinama teardrop. Ši forma pasižymi siauresne viršutine dalimi ir platesne, apvalesne apačia. Ji suteikia masalui daugiau laisvės judėti, todėl tinka vobleriams, kuriems svarbus natūralus žaidimas, tai puikus pasirinkimas ir spiningaujant vartiklėmis.
S formos segtukai pasižymi stilizuota raidės „S“ išvaizda ir dažniausiai yra trumpi, kompaktiški, greitai atidaromi bei užsegami. Būtent dėl šių savybių jie yra rekomenduojami džigaujant silikoniniais masalais, ypač pravartūs UL žūklėje. Šios formos segtukai nėra vienodai vadinami visų gamintojų, tačiau egzistuoja keli dažniausiai naudojami terminai anglų kalboje.
Jie vadinami S-Snap, tai bendrinis pavadinimas. Gana dažnai pasitaiko apibūdinimai, susiję su jų naudojimo patogumu ar greičiu – tokie kaip Speed Clip, kuomet šie segtukai skirti greitam masalo keitimui. Dar dažnesni pavadinimai – Quick Snap, Quick Link arba Fast Snap, ypač kai gamintojas akcentuoja segtuko naudojimo greitį ir patogumą. Kai kurios firmos naudoja savo individualius pavadinimus, pavyzdžiui, Avid Speed Link, nors realiai tai taip pat yra viena iš S formos atmainų.
D-formos segtukai D-shaped snap arba D-snap yra pusiau ovalūs, jų apačia smarkiai išplatėjusi, išlenkta kaip puslankis. Pasukus šonu primena raidę „D“, tokius segtukus mūsų žvejai dažnai naudoja jig rig sistemėlėse. šitokia forma suteikia masalams daugiau žaidimo laisvės, karabinai gerai tinka vobleriams, vartiklėms.
Yra ir dar labiau siaurėjančių karabinų – jie vadinamosios lacrima formos, kurios viršūnė kampuotesnė ir dar labiau siaurėjanti nei klasikinio lašo. Tokios formos segtukai pasitaiko rečiau, tačiau kai kurie gamintojai ją naudoja.
Įlinkusi forma arba vadinamoji dug-out turi šoną, kuris yra šiek tiek įgaubtas, arba briauną, leidžiančią segtukui geriau fiksuotis. Nors dažniausiai tokios formos segtukai būna su specifiniais užsegimo mechanizmais, bet šiuo atveju kalbama tik apie patį kontūrą.
Galiausiai egzistuoja ir stačiakampės arba kampuotos karabinų formos, kurios išsiskiria ryškiomis išlankstymo briaunomis. Jos gali neigiamai paveikti masalo žaidimą, nors tokie segtukai yra sąlyginai tvirti.
Atskirų formų karabinai dali turėti skirtingo arba to paties principo užsegimą (spynelę). Segtukų užsegimo tipai turi lemiamą įtaką tiek jų patogumui naudoti, tiek patikimumui.
Vienas iš paprasčiausių ir dažniausiai naudojamų variantų yra klasikinis snap tipo užsegimas. Jis veikia kaip atgal užlenktas vielos galas, kurį galima greitai atkabinti ir vėl įstatyti į pradinę padėtį. Toks užsegimas leidžia greitai keisti masalus ir nereikalauja papildomų pastangų ar įrankių, todėl ypač populiarus tarp spiningautojų.
Dvigubo užkabinimo (double locking) segtukai pasižymi tuo, kad vielos galas turi dvi fiksacijos zonas: pirmąją – įėjimo (masalo užkabinimo), antrąją – užsifiksavimo. Tai apsaugo nuo atsitiktinio atsisegimo, todėl tokie segtukai dažnai naudojami žvejojant didesnes žuvis ar su sunkesniais masalais.
Tačiau „double locking“ yra bendresnis apibūdinimas – jis nusako užsegimo principą, bet ne konkrečią segtuko formą. Tuo tarpu Cross-Lok tipo segtukai yra konkretus konstrukcinis variantas, kai viela segtuko viduje sukryžiuojama X forma. Taip sukuriami du kontaktiniai taškai, kurie užtikrina ypač tvirtą užsegimą.
Dėl šios konstrukcijos Cross-Lok segtukai yra laikomi vienais iš patikimiausių – jie naudojami tiek vobleriams, tiek vibams ar sunkesnėms besivartančioms blizgėms. Taigi galima teigti, kad visi Cross-Lok tipo segtukai priklauso dvigubo užkabinimo segtukų grupei, tačiau ne visi dvigubo užkabinimo segtukai yra Cross-Lok tipo. Skirtumas tarp šių dviejų pavadinimų slypi ne funkcijoje, o konstrukcijos detalėse.
Stay-Lok tipo segtukai pasižymi savotišku dvigubu užsifiksavimu, kur viela įsistato į dvi fiksavimo vietas ir užsirakina taip, kad be išorinio veiksmo savaime neišsisega. Vielos galas persikerta per aštrų kampą ir įsirakina į atraminį lenkimą, todėl segtukas laikosi ypač tvirtai ir nėra jokio paviršinio laisvumo, tačiau toks užsegimas reikalauja daugiau laiko ir pirštų miklumo, ypač žiemos metu.
Yra ir specializuotų sprendimų, tokių kaip Fastach sistema, kur masalas suveriamas tarsi ant spiralinės vielos, panašiai kaip į „raktų žiedą“. Šis tipas leidžia greitai keisti masalus be papildomo atsegimo, bet tinka tik tiems masalams, kurių kilpelė pakankamai didelė.
Galiausiai egzistuoja vadinamosios bemazgės jungtys (no-knot connectors), apie kurias jau kalbėjau straipsnio pradžioje, jos nėra segtukai tiesiogine prasme, bet atlieka tą pačią funkciją. Jų užsegimas vyksta per užveržimo principą, kai valo kilpa įkišama į metalinę konstrukciją ir automatiškai užsifiksuoja. Tokių sistemų naudojimas su spininginiais masalais yra ribotas, tačiau kai kurie žvejai jas vis tiek renkasi dėl greito veikimo ir paprastumo, bet negrįšiu prie anksčiau išsakytų minčių.
Prirašiau daug (nors tikrai ne viską, straipsnį netgi sutrumpinau), bet veikiausiai, kai kurių žvejų nuomone, nepapasakojau nieko konkretaus. Nes šiais laikais konkretumas vertinamas elementariai – jei kalbi apie segtukus (karabinus), netuščiažodžiauk apie jų gamybą ar tvirtumą, patikimumą ir kitas detales, neklasifikuok, o tiksliai įvardyk, koks karabinas tinka konkrečiam masalui.
Tikrai to nepasakysiu, nes masalų yra daugiau nei segtukų. Juolab reikėtų atkreipti dėmesį į vilioklių pravedimo būdus, vandens telkinius (stovintys ar tekantys), gaudomų žuvų rūšis, dydžius ir dar daugelį faktorių, kurių suma ir padeda išsirinkti tinkamiausius karabinus įskaitant ir jų užsegimo tipus.
Ir čia susiduriama su paradoksalia situacija, nes dabartiniai žvejai gana dažnai į pirmą vietą dažnai stato ne patikimumą, tačiau patogumą. Kita vertus, nematau tame nieko labai blogo, jei surandamas kompromisas, bet kitąsyk tai, kas labai patogu gali būti ne itin tvirta arba priešingai.
Romualdas Žilinskas
