Kai voblerio forma nukrypsta nuo normos
Voblerio forma yra vienas iš trijų pagrindinių faktorių, kurie nusako to modelio darbą – agresyvus, pasyvus ar virpantis daugiau bei mažiau vidutinišku dažniu, t. y. amplitude, kuri yra tarpinė tarp smarkiai išreikštos ir vos juntamos. Tai žodžiais sunku nusakyti, o be to masalo agresyvumas yra gana subjektyvi sąvoka.
Kiti du veiksniai, kurie priverčia tokio tipo vilioklį vienaip ar kitaip dirbti yra jo liežuvėlis. Ilgais, plačiais liežuviais vobleriai turės agresyvesnį žaidimo braižą, judės intensyviau bei plūdrumas, plaukiantieji modeliai visada judresni už tokius pat skęstančiuosius. Taigi, voblerio forma beveik visada tiesiogiai susijusi su jo darbu ir, jei kalbėtume plačiąja prasme (išimtys galimos ir jų yra), tai tipinis ištęstu kūneliu minnow modelis dirba gerokai vangiau nei plataus ar net burbulo formos kūno crank tipo vobleris. Šioje vietoje nenoriu leistis į didesnius pasvarstymus, nes yra, kaip ir sakiau, išimtys, galimi įvairiausi spiningavimo būdai (tarkim, tvičingavimas), dėl ko voblerius mes priversime judėti neįprastu jiems braižu.
Voblerio forma, daugumos žvejų nuomone, yra tartum savotiška vizitinė kortelė, kuri nusako šių masalų pritaikymą gaudant konkrečias žuvų rūšis, nors dydis vaidina taip pat svarbią rolę. Pavyzdžiui, maži „burbuliukai“, kurie pasižymi itin dideliu agresyvumu, bus tradiciniai masalai šapalams, meknėms, shad bei crank tipo vidutiniai bei didesnieji modeliai (ypač giliau neriantys) – lydekiniai viliokliai, o pasiekiantys tik nedidelį gylį 5–7 cm dydžio minnow vobleriai tinka beveik vien salačių gaudymui. Galbūt pasakiau pernelyg kategoriškai, tačiau nuolat bendraudamas su žvejais susidariau nuomonę, kad nemaža dalis spiningautojų būtent taip ir galvotų. Iš tiesų toks voblerių pasirinkimas turi labai daug racijos ir, vėlgi, kalbant plačiąja prasme, orientuodamasis tokiu principu į perkamus modelius žvejys prašauti pro šalį turi nedaug galimybių. Bet...
Susikūrus naujiems spiningavimo stiliams atsivėrė gerokai platesni voblerių panaudojimo horizontai ir, tarkim, kažkada buvę nepaslankūs trumpais liežuvėliais minnow vobleriai tvičinguojant gali dirbti net agresyviau nei tolygiai traukiami crank tipo masalai, šiuo atveju masalų animacija priklausys nuo spiningautojo įnorių ir jo meistriškumo. Galbūt nedera lyginti tolygų voblerio traukimą su tvičingavimu, nes abiem atvejais yra visiškai skirtingi masalams suteikiamų judesių principai, tačiau negalima neigti ir paties fakto.
Visgi, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ne visi modeliai (nekalbu apie voblerių tipą, o turiu omenyje konkretų masalą) vienodai gerai tinka spiningauti abiem minėtais būdais, nes gali būti, kad kai kurie iš jų turi siauresnį pritaikymą ir, tarkim, mūsų jau išbandyti seniai žinomi modeliai netiks tvičingavimui. Kita vertus, pasitaikys priešingas variantas, kada užrašas ant masalo pakuotės twitching nereikš, jog tas vobleris prastai dirbs traukiant jį įprastu būdu. Aš, tarkim, labai sėkmingai velkiauju rudenį lydekas su „tvičinginiais“ vobleriais, nors būtent traukiant paskui valtį masalus, jie, kaip žinia, plaukia tolygiai, nebent imtum juos trūkčioti arba pats plauktum zigzagais, didindamas ir mažindamas valties greitį. Bet dabar kalbu apie tą momentą, kai velkiauju „krapštydamas nosį“.
Kaip kuriuos modelius galima pritaikyti, mes tiksliai nustatysime tik jais žvejodami, žodžiu, atranka atliekama praktiškai, bet ne vien remiantis gamintojų nuorodomis arba žiūrint į tai, kaip tas masalas atrodo, nes galima labai smarkiai prašauti su vertinimais. Juolab, kad šiuolaikinės technologijos leidžia gamintojams į voblerius įtaisyti įvairias jų judesius koreguojančias, stabilizuojančias sistemas, kurios kartais net iš esmės keičia tokio masalo žaidimą, nežiūrint kokios formos yra vilioklis. Ir jei kažkada rašydamas panašų straipsnį imčiau lyginti voblerių universalumą bei pritaikymo galimybes atsižvelgdamas į jų plūdrumą, dabar tikrai nuo to susilaikysiu, nes tektų kalbėti tik apie konkrečius modelius.
Šia tema reikalingas dar vienas akcentas, kurį esu minėjęs kituose savo straipsniuose – tam tikromis sąlygomis agresyvus, netgi didokas giliai neriantis crank gali būti puikus, išskirtinėmis sąlygomis tam tikru metų laiku netgi vienintelis salačių vilioklis, o maži paviršiniai „burbuliukai“ itin patiks lydekoms. Tokie nukrypimai nuo, mūsų supratimu normos, dažniau galimi tekančiame vandenyje. Ir jie bus ne vienkartiniai, bet dėsningi, nuolat pasikartojantys.
Romualdas Žilinskas
