Žvejyba Nevėžyje – žūklė sudurtine meškere

Oras po truputį šyla, artėja Lietuvos sportinės žūklės čempionatas, tad nutarėme su klubo kolegomis ištraukti per žiemą sudulkėjusias sudurtines meškeres ir išmėginti labai delikačią žūklę jautriausiais įrankiais Nevėžyje. Praėjusi žvejyba parodė, kad reikalingas ypač lėtas pravedimas virš jaukintos vietos, tad norėjome sau įrodyti, kad žuvies tikrai upėje yra, tik ji dar nėra labai aktyvi, bet jos pagauti tikrai įmanoma – ir geriausia tokiu atveju ją gaudyti būtent sudurtinėmis meškerėmis.

Diena pasitaikė permaininga – tai švietė saulė, tai apsiniaukdavo ir nukrisdavo vienas kitas lietaus lešelis, taip pat labai stipriai pūtė šiaurės krypčių vėjas, kurio gūsiai tiesiog plėšte plėšdavo meškerę iš rankų.

Atvykę į naują vietą prie Nevėžio radome atkarpą, kur galėjome įsitaisyti trise, išsitraukėme burtus kas kur sėdės ir pradėjome pasiruošimą. Pirmiausia – jaukai. Kaip jau įprasta – tai prancūzų firmos „Sensas“ jaukai: Riviere+Gross Gardons+klijai PV1+atraktorius Gardonix bei upinis molis.


Nusprendėme, kad šersime jauko rutulius mesdami ranka, o gyvus jaukus pateiksime šerykliniu topu į vieną tašką su specialiai paruoštu upiniu moliu su klijais. Gyvi jaukai – tai mažos musės lervos (vadinamos „pinkos“) ir, be abejo, uodo trūklio lervos.



Pašarai paruošti, sudrėkinti per kelis kartus, ne per daug aktyvūs, kad žuvį koncentruoti vienoje vietoje ir neišskaidyti jos po visą žvejybos vietą.



Suruošiame reikalingas sistemas gaudymui – klubo kolegos ruošia vadinamuosius „burbuliukus“ – srovinei žūklei skirtas 2-3g keliamosios galios plūdes greitam pravedimui, aš pasiruošiu vadinamuosius „diskus“ – 4-5 g keliamosios galios plūdeles lėtam masalo pravedimui, kad kuo ilgiau jį būtų galima išlaikyti virš jaukintos vietos.

Ką gi – viskas paruošta – reikia pradėti žvejybą.



Žuvies ilgai laukti nereikėjo, jau antru praveedimu pamatau nedidelš plūdės paspaudimą ir pakirtęs jaučiu kitame meškerės gale spurdančią žuvį – tai pirmoji kuoja, pagauta šiemet sudurtine meškere.



Po keletos minučių „atsidaro“ ir klubo kolegos, tačiau žuvies nėra daug ir ją tenka tikrąja to žodžio prasme išprašinėti iš vandens jautriausiais įrankiais – plonais pavadėliais, mažais 20-22 numerio kabliukais ir ypatingai preciziškai pravedant masalą žvejybos vietoje.



Žuvis suaktyvėdavo papildomai įmetus jauko rutuliuką ar įvedus kaušeliu gyvų masalų, maišytų su moliu. Po tokio veiksmo sekdavo keli kibimai, tačiau žuvis vėl kažkur dingdavo ir gryždavo tik pakartojus visą procedūrą. Taip ir žaidėme – pagauni kelias žuveles – jaukini, nejaukini – negaudai, vėl pajaukini – vėl gaudai...
Per 2.5 valandos pagauname trise kokius 4-4.5kg žuvies – daugiausia tai kuojos, keli plakiukai bei kolegų pagautos kelios aukšlės – visos jos paleistos atgal, tegul auga didesnės... Keista, tačiau šiemet aukšlės Nevėžyje nėra aktyvios – pamenu ankstesniais metais tokiu laiku jų kibimas būdavo ypatingai aktyvus. Galbūt dar anksti, vanduo dar šaltas, žuvys nesimaitina labai intensyviai, tačiau vėliau jos bus alkanesnės ir kur kas aktyvesnės – bus matyti, galbūt mes čia dar sugryšime.
Esame patenkinti pagaudę sudurtinėmis meškerėmis – ranka jau atpratusi nuo tokios žvejybos, reikia grąžinti įgūdžius ir ruoštis ateinantiems startams. Sekančią žvejybą planuojame Birštone – Nemune – ten bus vienas iš Lietuvos sportinės žūklės klubų lygos turų, tad reikia pažiūrėti kas tai per vandens telkinys, kokie gyliai, kokia žuvis ten gyvena. Ten ir susitiksime...

2015-05-14

Atgal     Spausdinti