Žuvingas ežeras šalia didžiausio Lietuvos akmens

Žuvingas ežeras šalia didžiausio Lietuvos akmens

Ties porą dešimčių kilometrų nuo Skuodo nutolusiu Barstyčių miesteliu paskutinis ledynmetis paliko šias apylinkes išgarsinusį didžiausią Lietuvos akmenį, oficialiai tituluojamą Barstyčių vardu, tačiau vietos žmonės jį vadina Puokės akmeniu. Kasmet jo pamatyti atvyksta šimtai smalsuolių, tačiau mažai kas žino, kad Barstyčių apylinkės garsėja ir viena geriausių Skuodo rajone žūklaviečių, pramintą Pragulba.

Tai 35 ha vandens telkinys, susidaręs iš ežero ir užliejamų pievų, patvenkus į jį įtekantį Pragulbos upelį, kuris vingiuoja palei miestelį. Ežere – tvenkinyje, pasak ichtiologo Antano Kontauto, labai palankios sąlygos veistis lynams, karpiams, lydekoms, ešeriams. Žuvys čia komfortiškai peržiemoja buvusio ežerėlio duburyje, o vasarą pasklinda po maisto kupinas seklias ganyklas. Pragulba nuo seno garsėja ypač stambiomis raudėmis ir kuojomis, o pastaruoju metu šį vandens telkinį tiesiog garbina lynų meškeriotojai.

Žuvų ežere ypač pagausėjo, kai vandens telkinį ėmė globoti jauni ūkininkaičiai Paulius ir Tadas Poškiai, jų šeimai į Pragulbos pakrantes atsikėlus atkuriamas žemės valdas. Niekam krūmėti paežeriai nerūpėjo, o jauni vyrai įžvelgė, kad prižiūrimas ežeras gali tapti kultūrinės žuvininkystės vandens teliniu. Entuziazmo jiedviem užtenka ir dabar pakrantės palaipsniui keičia veidą, statomi lieptai, valomi keliukai, atsirado vieta pastovyklauti.

Pragulba dabar nuolat žuvinama lynais, lydekomis, amūrais, karpiais, į ežerą leista netgi ungurių. Meškerioti patogiausia iš valties, gavus leidimą, tačiau ne vieta tinkama ir žūklei nuo kranto.

Salmo.lt inf.
2015-06-14

Raudės Pragulboje
Tokios stambios raudės Pragulboje – kasdienis laimikis

Atgal     Spausdinti