Žiemos uostas

Žiemos uostas

Kai Nerimi nuplaukia pirmasis ižas, o naktimis temperatūra nebepakyla aukščiau nulio, žuvys, visą sezoną nardžiusios srovėje, gauna aiškų signalą, kad laikas ieškoti užuoglaudų, duburių, užtakių, kuriuose bus galima saugiai peržiemoti ir nesibaiminti per atlydžius kylančių ledonešių. Meškeriotojai puikiai žino, kad tas metas, kai žuvys telkiasi žiemavietėse, pasižymi puikiu kibimu ir skuba prie užtakių meškerioti, kol nespustelėjo pirmieji šalčiai.

Tyki užuovėja


Neryje tykių užtakių ir įlankų, kur prieš ledmetį telkiasi žuvys, nemažai, tačiau netgi ne visi vilniečiai žino, kad viena geriausių tokių žūklaviečių yra pačiame sostinės centre. Tai Žirmūnų pašlaitėje esantis žiemos uostas, kuriame per ledmetį žiemoja Nerimi plaukiojantis garlaivis ir plūduriuoja prieplaukos, kurias vasarą matome prišvartuotas ties Gedimino pilimi ir universaline parduotuve. Žiemos uostas, žvelgiant iš viršaus, panašus į dešros rinkę, kurios vienas galas, o tiksliau žiotys pamerktos į Neries tėkmę. Čia visada – tyki užuovėja, nes iš visų pusių žiemos uostą juosia statūs šlaitai. Todėl ledas žiemos uosto akvatoriją sukausto pirmam šalčiui spustelėjus. Tačiau svarbiausia, kad prieš šalčius į žiemos uostą suplūsta tuntai įvairiausių žuvų.

Meškeriotojas Vitalijus Romanovskis, gyvenantis Žirmūnuose, ir dažnai užmetantis meškerę sostinės žiemos uoste, teigia, kad čia užkimba įvairiausių žuvų – karšių, plakių, ešerių, gružlių, karosų, karpių, pasitaiko, jog užkimba lydeka, o kai kam yra pasisekę sugauti net vėgėlę, tačiau dažniausiai čia kimba kuojos ir aukšlės. Sakoma, kad gero kibimo dienomis žiemos uoste vienas meškeriotojas gali sugauti iki poros kilogramų aukšlių. Beje, patyrusios šeimininkės, nepaisant, kad aukšlės – nestambios žuvelės, labai vertina jų kulinarines savybes, nes aukšlės ypač gardžios keptos aliejuje. Tad nenuostabu, kad savaitgaliais žiemos uosto krantai tūpte nutūpti dešimčių meškeriotojų.

Plūdinės prioritetas


Žiemos uoste meškeriojama plūdinėmis meškerėmis. Pasak V.Romanovskio, šmaikšti, ne ilgesnė kaip 3-3,5 metrų ilgio (šios žūklavietės pakrantės apžėlusios medžiais, kurių šakos svyra virš vandens) plūdinė, tokia kaip Salmo Supreme Match 360 ( ilgis – 3,60 m, testas – 5-25 g) arba Salmo Sniper Travel Telerod (ilgis – 3,50 m, testas – iki 15 g), geriausias įrankis, kai tenka meškerioti  petys petin su kaimynais, nes galima tiksliai užmesti masalą, kad jis neatsidurtų kaimyno sektoriuje. Netaiklūs naujokų „šūviai pro šalį“ paprastai sutartinai palydimi garsiu juoku ir kandžiomis replikomis, nuo kurių ausys kaista. Bet svarbu ne vien tai, kad plūdine minėtais įrankiais masalą galima užmesti labai taikliai, o ir tai, kad, atmatavus reikiamą distanciją tarp plūdės ir kabliuko, galima užtikrinti, jog masalas neatsidurs ant dugno, kaip neišvengiamai atsitinka, kai meškeriojama dugnine meškere. Žiemos uosto dugnas, meškeriotojų teigimu, nusėtas įvairiausiu šlamštu, todėl dugninės kabliukai ir svareliai iškart įsisega į kliuvinius, todėl čia ir meškeriojama plūdinėmis.

Geriausiai, gaudant kuojas, kad masalas pakibtų per kelis centimetrus nuo dugno. Tokioje padėtyje jį aptinka ir ešeriai, karosai bei plakiai, o štai aukšlės gaudomos masalu, nugramzdintu į vidurį vandens. Trečias plūdinės privalumas tas, kad šis įrankis – „tylus“. Įsivaizduokite, koks kiltų triukšmas, jei dešimtys meškeriotojų kas kelias minutes užmetinėtų dugnines, kurių masyvūs svareliai lyg akmenų kruša pliumpsėtų į vandenį... Žuvys triukšmo nemėgsta ir netruktų suklusti, o tada kibimo nelauk. Kad masalai būtų užmetami kuo tyliau, daugelis išmanančių meškeriojimo žiemos uoste ypatumus meškeriotojų netgi plūdes naudoja kuo lengvesnes ir kuo mažiau pastebimas. Vadovaujantis tais pačiais sumetimais, naudojamas tik vienas 1-3 g masės šratelio formos svarelis.

Masalų įvairovė


Žiemos uoste žuvys kimba labai permainingai. Pasitaiko taip, kad aktyvus kibimas trunka vos pusvalandį. Dažniausiai tai atsitinka vos išaušus, todėl daugelis meškeriotojų į žūklę atvyksta labai anksti. Tokiu metu kaip dabar – dar su tamsa. Tačiau rytinis kibimas – negarantuotas. Neretai žuvys netikėtai pradeda kibti vidurdienį. Žodžiu, prognozuoti kibimą labai sunku, todėl daugelis meškeriotojų prie vandens įsikuria visai dienai ir paprasčiausiai laukia, kada žuvys pradės kibti. Todėl beveik visi su savimi atsineša kėdutes arba kuprines-kėdutes, nes visą dieną praleisti ant kojų sunku. Pavyzdžiui, labai tinkami ir praktiški modeliai – Norfin Luton ir Norfin Dudley. Žiemos uosto išimtis – aukšlės. Jų aktyvumas taip pat permainingas, tačiau jos su pertrūkiais kimba visą dieną. Todėl dauguma meškeriotojų žuvis gaudo dviem meškerėmis: viena užmetama stambesnėms žuvims, o kita meškerioja aukšles.

Masalą reikia užmesti toli nuo kranto – maždaug į žiemos uosto akvatorijos vidurį. Ten didžiausia gelmė, o antra, žuvys, kad ir kaip tyliai tūnotum ant kėdutės, vis tiek junta, kad ant krantų – žmonės, ir laikosi nuo jų atokiau. Nors meškeriotojai, paklausti, koks masalas žiemos uoste geriausias, teigia, jog pakanka turėti musės lervų ir tešlos, tačiau, norint sėkmingai meškerioti, reikia turėti daugiau masalų. Kiekvienas meškeriotojas kišenėje be jau minėtų masalų turi ir duonos, ir dėžutę su sliekais, ir stiklainėlį su šutintomis perlinėmis kruopomis, o pavasarį – buteliuką su apsiuvomis, kurias čionykštės žuvys labai vertina. Vėlyvą rudenį ir žiemą puikus masalas – uodo trūklio lervos. Jų sezonas prasideda pirmomis tikrai šaltomis dienomis, kai galima tikėtis aktyvaus kuojų ir aukšlių kibimo.

Kai žiemos uosto akvatorija užšals, bus meškeriojama nuo ledo. Beje, žieminės avižėlės vietoj svarelio naudojamos žiemos uoste dar jam neužšalus. Kol vandenų dar nesukauste ledas, meškerioti žieminėmis meškerėmis gali tik tie meškeriotojai, kurie  išplaukia į ežerus valtimis, bet ir plūdininkai jau gali naudoti žiemos sezono masalus – avižėles, o padaryti tai galima labai paprastai – iš montažo pašalinamas tradicinis svarelis ir vietoj pavadėlio su kabliuku pririšama avižėlė. Kad nereikėtų naudoti stambių avižėlių, geriau rinktis volframines Salmo avižėles, kurios ir nedidelės sveria solidžiai. Populiariausios – šratelio formos.

Viktoras Armalis
2015-11-02

Atgal     Spausdinti