Varžybos Lenkijoje, Elblag kanale

Šiais metais gavome iš savo klubo draugų, Lenkijos klubo “Lowisko.net” pakvietimą sudalyvauti jų klubo rengiamose varžybose Elblag vietovėje. Varžybų data – lapkričio 8-9 dienos. Bendru sutarimu nusprendėme šiemet neatidėlioti išvykos, tad iš anksto rezervavomės laisvas dienas būtent šioms varžyboms. Atstumas nėra didelis – priklausomai nuo pasirinkto maršruto gali svyruoti tarp 395-495km, o realiai kelionėje sugaištama apie 5-6 valandas. Tad išsiilgusiems žvejybos varžybinėje atmosferoje tai nėra kliūtis. Be to orų prognozės buvo palankios ir nesudarė papildomos įtampos tokiu vėlyvu rudens laikotarpiu planuotis kelionę.

Išsiruošėme lapkričio 6 dienos vakare, kad nuvykus pernakvoti vietoje ir ryte padaryti treniruotę – išsiaiškinti vandens telkinio pobūdį, vyraujančias žuvis, pabandyti skirtingus jaukų variantus. Kelionei pasirinkome trumpiausią maršrutą, tačiau važiavome tokiais prastais keliais (galima sakyti, jie buvo panašūs į kukurūzų laukus), kad kelionėje sugaišome geras 6 valandas ir tik šiek tiek prieš vidurnaktį buvome vietoje. Naktis, tamsu, šiek tiek jaučiama lengva dulksna. Oras nenuteikia optimistiškai. Ir tik apšviestame uosto vandenyje matomi žuvies pliaukštelėjimai kiek paglosto širdį – žuvis aktyvi ir jos labai daug. Nakvynės vietoje mus pasitinka klubo kolegos – Audrius ir Vytautas, jie atvyko kiek anksčiau ir jau spėjo perkalbėti su vietiniais kokie buvo dienos laimikiai, kokios keliamosios galios plūdės buvo naudojamos ir pan. Žodžiu pirmasis įspūdis tik patvirtino mūsų turėta informaciją, kad srovė nėra didelė, vietomis jos praktiškai nėra, o žuvis pakankamai aktyvi ir jos yra daug ir įvairios.

Lapkričio 7 rytas mus pasitiko lietaus barbenimu į kambario langą.



Šalta, niūru, nesinori net lysti į lauką… Kol papusryčiavome, perkalbėjome su į svečius užsukusiu Jonu Jablonskiu, oras ėmė taisytis. Kur ne kur jau lindo šviesesni debesėliai, o tai nuteikė optimistiškai.
Nuvykome prie krantinės, kur buvo ruošiami sektoriai varžyboms. Randame besitreniruojantį Rolfą Bitiną, kuris planavo atvykti tik varžybų rytą. Pasak jo - žuvies daug, reaguoja į viską. Žodžiu žvejų pasakos... Sėdame netoliese, kad galėtume įsitaisyti penkiese.
Klubo taktika aiški – bandome pasitikrinti 13 metrų distanciją sudurtine meškere, tikriname dugno reljefą arčiau, o taip pat bandome suvilioti priekrantės žuvį  4 ar 5 metrų „botkočiu“. Jaukai – Sensas firmos. Bazinis jaukas pas visus labai panašus – 1kg Sensas Riviere Bremes, 1kg Sensas Magic, 0.5kg Sensas kepintu kanapių, 1/2 pakelio Sensas coprah-molases, ½ pakelio Sensas PV-1 TTX. Skirtingai tik parenkame kvapiuosius elementus. Vieni gaudome saldžiais karšiniais aromiksais, kiti – sliekų ir trūklio lervų kvapu pasižyminčiais atraktoriais.



Pasiruošimas, pašarų lipinimas ir pagaliau pradedame treniruotę. Gaudome sutartinai 13 metrų distancijoje – žiūrime kaip greitai sureaguos žuvis ir į kokius jaukus bei kvapus ji reaguos geriausiai. Iš pradžių visi gaudome apylygiai, žuvis kimba nuo pat pirmųjų pravedimų, tiesa pirmas 5-10 minučių ji nėra stambi. Kiek stambesnes gaudo Jonas, kuris sėdi kairiau nuo mūsų per vieną varžybų sektorių. Tiesa, Jono ir jaukai kitokie, ir pradinį šėrimą jis atliko šiek tiek anksčiau, tačiau tai nei kiek neįtakoja mūsų taktikos. Palaipsniui ir prie mūsų jaukų atplaukia stambesnė žuvis, vietoj kuojų laimikiuose vis dažniau pasitaiko plakiai. Keičiu pavadėlio storį į 0.08mm su Nr.20 kabliuku, guldau jį ant dugno apie 10 cm ir žuvis kimba gerokai stambesnė, tiesa kibimų laukti irgi reikia ilgiau. Jei kabliukas vos liečia dugną, tuomet kibimai dažnesni, tačiau žuvis smulkesnė. Eilinio pravedimo metu plūdė, lengvai pristabdant, panyra, kertu ir jaučiu gerą žuvį kitam valo gale. Žaidžiu su ja porą minučių, tačiau mažas kabliukas, matyt, neišsilaiko riebiose karšio lūpose ir spriegia visu greičiu į viršų. Nieko tokio, nusiminti nėra ko – taktika veikia, pašarai veikia, tad šiokios tokios išvados padarytos. Oras visiškai išsigiedrino, išlindo saulutė ir rudeninė žūklė esant 12 laipsnių šilumos tampa dideliu malonumu. Pasitikrinu trumpą distanciją 4 metrų „botkočiu“ – žuvis kimba beveik kiekvienu pravedimu, tiesa ji gerokai smulkesnė. Bet kaip rezervinis variantas jis irgi priimamas. Apibendrinant treniruotę pastebėjome, kad geriau veikė sliekų ir trūklio lervų aromatika, kadangi ir žuvis buvo stambesnė ir turėjau vienitelį „bonusą“.



Saldus kvapas daugiau pritraukė smulkesnių žuvų, tad varžyboms mes jo atsisakėme. Taip pat aišku, kad užduotis yra sukoncentruoti plakius žvejybos vietoje, nes kuojos yra gerokai smulkesnės ir atneša mažiau svorio galutiniame rezultate. Renkamės daiktus, maišomės pašarus rytdienai ir keliaujame į nakvynės vietą. Gyvenome 100 metrų nuo vandens telkinio esančios kažkokioje mokymo įstaigoje, kuri nustebino pakankamai geru ir moderniu įrengimu bei labai puikia tvarka. Taip pat ir kaina nustebino – tik apie 20 Lt žmogui už nakvynę.
Vakare nuėjome į miestelio centre esančią piceriją-restoraną, kur draugiškai besišnekučiuodami aptarėme dienos įvykius, pasidalinome pastebėjimais ir apsisprendėme dėl galutinės taktikos.



Taigi, išaušo lapkričio 8-oji, pirmoji varžybų diena. Ji pasitiko mus labai stipriu rūku. Renkamės daiktus, vykstame į varžybų vietą, susirenkame užsakytus gyvus jaukus. Organizatoriai nustebino iš pat ryto visus vaišindami karšta kava, arbata, lengvais užkandžiais. Taip pat vietoje surengta varžybų rėmėjų įrankių prezentacija, tad visi norintys galėjo pačiupinėti savomis rankomis tiek sudurtines meškeres, tiek „botkočius“.



Aš taip pat nesnaudžiau iri įsigijau kotą graibštui, kadangi savąjį paikau Nemuno žolių džiunglėse, o senasis, kurį turėjau su savimi, nekėlė didelio pasitikėjimo.

Burtai.


Lietuvos atstovai pasidalino į 2 komandas: “Eko fishing” – Aurimas, Andrius, Vytautas ir “Lietuvos” komandą – Audrius, Jonas, Rolfas. Visi dalyviai suskirstomi į 9 sektorius, kad daugeliu atvejų sąlygos visiems dalyviams būtų kiek galimai vienodesnės. Aš patenku į G sektorių, tad nedelsdami vykstame išsikrauti daiktus. Lietuvaičių mano zonoje nėra – tad iš kiekvieno varžovo galima tikėtis visko.

Atvykus į žvejybos vietą mano sektoriuje gaudo vietinis. Kas kelintas pravedimas jis ištraukia neblogą plakį, tad tai nuteikia optimistiškai. Neramino tik vienas dalykas – neįžiūrėjau tiksliai, bet jo tolimo užmetimo meškerė buvo nustatyta žūklei labai jau nedideliame gylyje. Maniau, kad gal kažką ne taip užmačiau, tad nekreipiu per didelio dėmesio į tai. Tačiau matuojant gylį suprantu, kad tai yra šio vandens telkinio dėsningumas – priešingame nei vakar krante yra žymiai sekliau, maždaug 1.20 metro gylio. Taip pat labai nepatogu tai, kad reikia žvejoti nuo krantinės meškerykotų laikant galūne žemyn – tai mums neįprasta, kadangi Lietuvoje nėra tekę žvejoti tokiomis sąlygomis. Nuo krantinės iki vandens paviršiaus – lygiai 2 metrai. Tai nesuteikia komforto žūklei, bent jau pradžioje.

Pasiruošimas vyksta įprastai, tik likus pusvalandžiui iki varžybų starto sužinome, kad organizatoriai šiek tiek pavėlino varžybas. Tai man tik į naudą, nes ryte beskubėdamas palikau pavadėlinę su visais paruoštais „einamiausiais“ kabliukais – 16, 18. 20 dydžio, tad turiu šiek tiek laiko pasiruošti iš to, ką turiu su savimi vietoje. Tačiau iš tikro neturiu kaip tik to, ko reikia – viskas palikta. Susirišu kelis pavadėlius su 16 numerio kabliukais ir 0.01 storio valu, kurie, mano manymu, turėtų iš dalies tikti. Laukimas, pašaro rutulių formavimas - pasiruošęs...



Startas.


Pasišeriu iš rankos 13 metrų distanciją, ranka įmetu kelis jauko ir gyvų masalų su žeme rutulius ant 4 metrų „boto“, taip pat kaušeliu įvedu 4 gerai suklijuotus žemės rutulius, pilnus karpytų sliekų, uodo trūklio lervų ir kasterio. Kibimo laukiu gal kokias 3 minutes, kol galų gale plūdė lengvai panyra. Kertu, žuvis pasikirto, tačiau traukiant link kranto ji atsipurto. Keičiu masalą, vėl lengvas prilaikymas, vėl plūdė panyra, tačiau traukiant vėl tas pats – žuvis atsipurto. Ir kas apmaudžiausia – kitame gale buvo neblogi plakiai. Įtakos atsipurtymui turi keli faktoriai – per daug įtempta guma (1.2 mm storio guma šiek tiek per stora šiam telkiniui, ar bent jau šiame sekliame sektoriuje) ir per trumpas paliktas valo galas nuo plūdės iki meškerykočio (čia jau specifika krantinės, nes neturėjau patirties gaudyti tokiomis aplinkybėmis). Nusprendžiau sugaišti kelias minutes papildomam valo galo pririšimui bei gumos atleidimui, nei ir toliau vargti su žuvies neištraukimu. Ir ką gi – pokyčiai padėjo, dabar jau realizuoju praktiškai kiekvieną kibimą ir tinklelis pamažu pasipildo gražiomis žuvimis. Šalia gaudantis lenkas iš komandos “Traper Poland” startavo labai stipriai, jis neužtruko taip brangaus laiko geresnio pasiruošimo žūklei dėka, ir lenkia mane keliolika žuvų. Tačiau tempas dabar vienodas ir man ramiau, kad neliksiu sektoriaus gale. Nors ir tai nebūtų jokia katastrofa – juk atvykome į visiškai naują mums vandens telkinį, tad nenuostabu, kad yra daug ko pasimokyti. Papildomai kaušeliu dašerinėdamas išlaikau šiokį tokį tempą, varžovo iš dešinės jau tikrai nepavysiu, tad lieka tik neatsilikti nuo kitų – tolimesnių varžovų.

Finišas, ilgai lauktas žuvies svėrimas.




Pasvėrus mane sužinau, kad pagavau 8205 gr žuvies, ko užteko sektoriuje užimti 4-tą vietą. Rezultatu esu dalinai patenkintas, palankiai susiklosčius aplinkybėms galėjau būti laipteliu aukščiau. Bet čia jau kita istorija... Komandos draugai pasirodo labai panašiai – Vytautas su beveik 12 kg žuvies taip pat ketvirtas savo zonoje, o Andrius, gaudydamas plakius ir prilupęs jų bemaž 8kg (jo sektoriuje reikėjo gaudyti  aukšles) lieka 7–as. Su bendru 15 baudos taškų kraičiu po pirmos dienos liekame 13-oje komandinės rikiuotės vietoje, o komanda „Lietuva“ su 17-a baudos taškų – 15-ti. Vėl pašarų maišymas, daiktų krovimas į mašinas ir judame nakvynės vietos link. Organizatoriai paruošę visiems karštus valgius, sriubą, tad alkanų varžybose nebuvo.

Lapkričio 9-oji pasitiko stipresniu šaltuku, ryte mašinų langai bei stogai buvo gerokai pašalę per naktį. Tai suteikė pagrindo manyti, kad gali pasirodyti vietiniai karšiai, apie kuriuos jau buvome anksčiau girdėję. Pasak vietinių, esant minusinei temperatūrai į šias vietas atplaukia dideli būriai karšių, todėl varžybos būtent šiuo metu laiku yra nenuspėjamos. Vykstame į varžybų vietą, vėl mus pasitinka rytinė kava ir užkandžiai. Ištraukus burtus paaiškėja, kad gaudysiu per vieną sektorių kairiau nei gaudžiau treniruotėje. Per tris vietas dešiniau gaudys Audrius, tad šiek tiek linksmiau, kad galėsiu matyti kolegą netoli savęs. Tiesa, jis ištraukė būtent tą patį sektorių, kuriame gaudė per penktadieninę treniruotę. Tad mums šiek tiek lengviau viduje, nes ši atkarpa mums jau bent iš dalies žinoma.

Pasiruošimas vyksta be nuotykių, šį kartą viskas, kas reikalinga pasiruošimui, su manimi. Tad lipiname jauko rutulius ir laukiame signalo antro turo pradžiai.





Startas.


Kibimas seka iš karto, tačiau žuvis labai smulki. Keičiu pravedimo greitį, keičiu gylį, kabliuko dydį, pavadėlio ilgį – niekas nepadeda. Kimba smulkmė. Nusprendžiu kaušeliu įstumti jauko bei gyvų jaukų porciją. Kad būtų greičiau – sudedu  rutuliukus (tiesa, nedidelius) į kaušelį. Išstuminėjant pasigirsta „triokšt“! Žiūriu – lūžo 6-oji meškerės dalis. Velnias, viskas baigta!!! Praėjo tik gera valanda laiko, o aš jau nebeturiu kuo gaudyti. Tiksliau negaliu gaudyti perspektyviausioje 13 metrų distancijoje. Viduje verda kraujas, tačiau turiu susitvarkyti. Imu paruoštą ketveriukę ir bandau gaudyti arti kranto – juk per treniruotę čia buvo daug žuvies. Juolab matau, kad Audrius penkiuke puikiai gaudo pakankamai stambią žuvį. Pradžioje labai sunkiai sekėsi įkalbėti vietines žuvis atplaukti arčiau kranto, tačiau pastovus pašaro ir gyvų jaukų pateikimas pasiteisino ir kibimai tapo vis dažnesni. Tai jau šiek tiek džiugino. Negalvojau jau apie asmeninio rezultato gerinimą ar maksimalų rezultatą – tiesiog privalėjau gaudyti žuvį, kad nenutempti komandos žemyn. Varžovas dešinėje gaudė stabiliai delninius plakius, jį pavyti nebuvo galimybės. O varžovas kairėje palaipsniui pradėjo gaudyti stambesnius plakius, tačiau kibimai pas jį buvo gan reti. O pas mane kibo – nors ir smulkmė, bet pastoviai, tad kuo toliau – tuo labiau pradėjau juos presinguoti. Ir kai likus 5 minutėms iki finišo ištraukiau 0.6kg karšį, buvo labai neaišku kas iš mūsų ką apgaudys. Taigi, laukiame svėrimo. O pasvėrus paaiškėjo, kad su 6400gr žuvies likau penktas sektoriuje – vos porą šimtų gramų pralošiau 3 vietai, tame tarpe ir kaimynui iš kairės, kuris liko ketvirtas. Vėlgi fortūna buvo ne mano pusėje... Tačiau labai nudžiugino Audrius, kuris, gaudydamas pačiame sektoriaus krašte, sugebėjo visus aplenkti ir užėmė 1-ą vietą sektoriuje. Beje, didžiąją dalį žuvies jis taip ir rinko artimesnėje distancijoje. Todėl šis telkinys yra labai universalus ir reikia būti pasiruošus bet kokiai staigmenai.

Renkamės daiktus, dalijamės įspūdžiais. Nuotaikos kiek slogokos, nes nepavyko pilnai išpildyti tai, kas buvo suplanuota. Nieko, čia jau liks užduotis sekantiems metams, sekančioms varžyboms. Komandos draugai pasirodė gerai – Vytautas liko antras, vėl prigaudydamas apie 12kg žuvies, o Andrius, susidraugavęs su vietinėmis aukšlėmis ir prilupęs jų virš 9kg , palypėjo į penktąją sektoriaus vietą. Taigi, 12 baudos taškų ir tikrai turėtume palypėti aukštyn...

Gryžtame į „bazę“ – vėl karšti patiekalai, vėl geros emocijos, pokalbiai su vietiniais draugais. Rezultatų skelbimas, labai labai daug papildomų prizų – ir jie ne tik už užimtas vietas – jie dalijami burtų tvarka pagal antros dienos sektoriaus skaičių. Čia gryna loterija. Tačiau tai tik dar labiau praskaidrina nuotaiką net tiems, kam nelabai pasisekė žvejojant.

Skelbiami varžybų nugalėtojai.

Komandinė įskaita:
1) Shark Sensas Team Elblag I – 10 baudos taškų;
2) Robinson – 11 baudos taškų;
3) Shark Sensas Team Elblag II – 15 baudos taškų.
Taigi, vietiniai nepaliko jokių šansų svečiams. „Eko fishing“ ir „Lietuva“ surinko po 27 baudos taškus ir užėmė 10-11 vietas tarp 28 dalyvavusių komandų. Dėl didesnio svorio komanda „Lietuva“ liko 10-ta, o mes, klubas “Eko fishing” – 11-ti.



Asmeninė įskaita:

1) Kocikowski Artur – 2 baudos taškai;
2) Szymkowiak Jakub – 2 baudos taškai;
3) Migdalski Dariusz – 3 baudos taškai.



Iš Lietuvos atstovų geriausiai pasirodė 16 vietą užėmęs Vytautas Leonas, 20-as liko Jonas Jablonskis, 35-as Aurimas Verbliugevičius, 36-as Audrius Brazauskas, 44-as Rolfas Bitinas ir 49-as liko Andrius Krivošejevas. Viso varžybose dalyvavo net 84 žvejai, kurių tarpe netrūko ir labai stiprių Lenkijos sportinės žūklės asų bei dailiosios lyties atstovių.
Varžybose sugauta 1448.5 kg žuvies (1.5 tonos!!!!), tai yra 17.35kg kiekvienam sportininkui. Išties įspūdingas vandens telkinys, pasižymintis ne tik žuvies gausa, bet ir savo nenuspėjamumu – turi būti pasiruošęs keisti taktiką varžybų metu, taip pat prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų – šiame telkinyje keičiasi ne tik vandens lygis, bet ir srovės kryptis, kas daro šį vandens telkinį dar įdomesniu.

Varžybos baigėsi, visi esame patenkinti praleistu laiku. Ir žinau šiandien tik vieną dalyką – mes čia dar tikrai sugryšime.


“Eko fishing”

Atgal     Spausdinti