Varžybos Balsų užtvankoje

Passkutinį pavasario savaitgalį įvyko ilgai lauktas LSŽKL varžybų antrasis turas. Orų prognozės savaitgaliui nežadėjo nieko gero, tačiau žvejų prastas oras nebaugina. Atvirkščiai – kuo sunkesnės sąlygos, tuo daugiau pamokų išmokstama.

Į II-ąjį tura susirinko 6 komandos, Kauno „Meknė“ pasistiprino labai stipriais Rusijos Federacijos sportininkais iš Peterburgo – atvyko Aleksandr Dunaev, broliai Maksim ir Sergej Kusmarcev bei geriausios dūšios žmogus – Georgij Utgof (pravarde „Katinas“). Tad nuo to darėsi tik įdomiau, nes turėti tokius tituluotus priešininkus yra ne baimė, o kaip tik – patirities šaltinis. Kuo daugiau stiprių varžovų atvyksta į mūsų varžybas – tuo daugiau galime iš jų pasiimti – reikia tik stebėti ir tiklsiai analizuoti ką, kodėl ir kaip jie daro.

Varžybos Balsų užtvankoje
A. Dunaev ir broliai Kusmarcevai

Varžybos Balsų užtvankoje
Grigorij Utgof (kairėje)

Pirmas netikėtumas, kas krenta į akis vos atvykus – tai Rusijos sportininkų paruošti jaukai. Mes po treniruočių apsisprendėme, kad šiame telkinyje lyg ir geriau dirbo šviesios spalvos jaukas, nes gaudant nuo betoninės krantinės buvo tikrai galima pagauti plakių bei tikįtis „bonusinių“ karšių atėjimo į jaukinimo vietą. Tad mūsų užtikrintumas šioje vietoje kiek „atsiskiedė“. Juolab, kad išvakarėse Peterburgo sportininkai gaudė nuo betoninės krantinės ir jiems taip pat neblogai kibo plakiai. Jaukas pas juos gan grubus, daug stambių dalelių.

Varžybos Balsų užtvankoje
Rusijos sportininkų pašaras

Dar įdomesnis dalykas kurį pastebėjome, kad jų jauką įmetus į vandenį, iš jo telieka tik smulkios bulkos dalelės idealiai prisitaikančios prie šio telkinio dugno. Mūsų gi pašaras skiriasi keliais aspektais:

a) Šviesus;
b) Daug stambesnis tirpstant;
c) Tirpsta žymiai ilgiau vandenyje.

Mūsų pasirinkimas vėl gi nebuvo iš piršto laužtas – konsultavomės su Rusijos rinktinės nariais, darėme treniruotę ir stebėjome ką daro kiti. Tad labai laukėme varžybų pradžios, kad pažiūrėti kas pasirinko teisingą kelią.

Taigi, pirmai dienai mūsų pasirinktas pašaras:
1 kg Sensas Carp fine mouture;
1 kg Riviere Bremes;
0.5 kg Coprah-Molases;
0.5 kg Epiceine jaune;
1 buteliukas Aromix Bremes;
0.3 buteliuko Melasa;
3 kg Terre de Some;
0.3 kg Bentonite.

Pašaras labai lipnus, pakankamai sunkus, kad nušauti į 30-35 metrų atstumą ir visiškai neaktyvus (po treniruotės tokiu būdu norėjome išvengti nepageidaujamo aukšlių kibimo – visų pirma jos maišė žvejoti stambesnę žuvį, o varžybose jos dar ir nebuvo įskaitinės).


“Eko fishing“ pašaras


Taigi, sulaukėme varžybų atidarymo , kiekvienas einame į savo sektorius. „Tamsusis arkliukas“ yra sektorius A, kuris yra ne ant betoninės krantinės, kuriame iš pasakojimų yra labai seklu, daug žolių bei sektoriai gali būti vienas už kitą labiau į vandenį išsikišę iki 6 ar net 8 metrų atstumu. Čia sąlygos turėjo būti itin nelygios, tačiau nepasirinksi vietos – ją lemia burtai.

Taigi varžybų pradžia, šimtai kilogramų jauko keliauja į vandenį, ore pradeda skraidyti „slider‘ių“ skriejimo garsas, pirmosios žuvys keliauja į krantą. Žuvies aktyvumas skirtingose zonose labai nevienodas, vienuose sektoriuose matome sportininkus, kurie pastoviai žuvies ištraukimui ištiesia graibštą, kituose sektoriuose matomas ir besisielojančių sportininkų cigaretės dūmelis, bylojantis apie prastesnį kibimą.

Tad po pirmosios dienos susvėrus žuvis paaiškeja, kad komandų pirmasis trejetukas išsidėsto sekančiai:
Komanda „Meknė“ su 6 baudos taškais pirmoji;
Antri – su 11 baudos taškų – „Lifosos meškeriotojai“;
Treti komanda „Tinca“ surinkusi 14 baudos taškų.

Mes užėmėm ketvirtą vietą, nepasisekė Aurimui, kuris A zonoje liko paskutinis, taip ir neradęs priešnuodžių ešeriukų žūklei (ruošėmės gaudyti juk plakius ) ir nutempė komandą turnyrinės lentelės apačion. Tad laukė informacijos perkratymas ir strategijos paieškos antrai dienai.

Atvykę į sodybą (norėtume padėkoti Balskų miškų urėdijai už suteiktą nakvynės vietą) aptariame rezultatus. Du sportininkai, sėdėję gilesniuose sektoriuose, sugaudė gerai, sekliuose sektoriuose pagavom mažai žuvies (svoriu).


Pirmos dienos Andriaus laimikis

Tad pašarui didelių pretenzikų nebuvo, tik šiek tiek nusprendžiame padidinti jo aktyvumą bei pasiruošti atskirai ešerių žūklei sekliuose sektoriuose.


Vyksta komandinis darbas


Antros dienos jaukai paruošti

Iš pašaro išimame „Bentonite“, klijavimui įdedame šiek tiek upinio molio bei įdedame truputį kanapių.




Naktis pralekia žaibiškai, jaučiasi miego trūkumas, tačiau kylame į žūtbūtinę kovą pagerinti praeitos dienos rezultatus.
Krante sutiktas „Meknės“ sportininkas Jonas Jablonskis papasakoja apie jo naudotas „specialaus rinktinio dydžio“ uodo trūklio lervas... Bet mes vis tik liekame prie savojo varianto...





Burtai, daiktų vežiojimas po būsimus sektorius ir varžybų starto laukimas.
Antra diena šiek tiek daugiau palepino saulės spinduliais, šiek tiek susilpnėjo vėjas, tad kiekvienas mintyse svajojome apie geresnį kibimą ir apie žuvies atėjimą arčiau krantų. Bet situacija ne kažką pasikeitė.

Antrąją dieną situacija sektoriuose priminė vakarykštę dieną – sekliuose sektoriuose žuvies ir vėl nebuvo (arba buvo tik smulkūs ešeriukai, kurie ir tai nenorėjo kibti), o gilesniuose sektoriuose žuvis kibo, tik reikėjo šiek tiek prisitaikyti prie gaudymo specifikos. Treniruotėse bei pirmą žvejybos dieną pastebėjome, kad pradžioje žuvis stovi pakankamai aukštai – iki pusės metro aukščiau dugno. Tad tokiu būdu ir stengėmės suvilioti Balskų žuvis. Vieniem tai sekėsi daryti geriau, kitiems prasčiau, bet žuvį žvejai tai šen, tai ten vis traukė į krantą.

Svėrimo rezultatai parodė, kad antrąją varžybų dieną vėl nepralenkiami buvo „Meknės“ komandos žvejai – jie su 7 baudos taškais užtikrintai užėmė pirmą vietą. Toliau išsirikiavo Lifosos meškeriotojai“ su 10 baudo balų bei 13 baudos taškų surinkę „Fortūnos“ sportininkai. „Eko fishing“ vėl liko ketvirti (vėl paslydome vakarykščiame A sektoriuje), tačiau po pirmos dienos labai stipriai krito „Tinca“ meškeriotojai. Tai leido mūsų klubui „Eko fishing“ užimti III vietą bendroje dienų įskaitoje su 29 baudos taškais. Antroje vietoje liko “Lifosos meškeriotojai“ surinkę 21 baudos balą, o pirmi – su įspūdingu 13 baudos balų skaičiumi – “Meknės” sportininkai.

Asmeniškai stipriausi buvo:
1 vieta – Maksim Kusmarcev (Rusija, “Meknė”);
2 vieta – Jonas Jablonskis (“Lietuva, “Meknė“);
3 vieta – Sergej Kusmarcev (Rusija, “Meknė“).

Sveikiname nugalėtojus!!!!


Nugalėtojai asmeninėje įskaitoje


“Lifosos meškeriotojai“ – II vieta


“Meknės“ internacionalas ir I vieta komandinėje įskaitoje.

Varžybos iš tikrųjų buvo labai įdomios, mes čia gryšime gerinti savo įgūdžius „match“ tipo meškerėmis gaudant „slider“ tipo plūdėmis. Tik reiktų pagalvoti galbūt visų sektorių išdėstyma kiek kitokiu principu varžyboms. Bet čia jau kita tema.
O mūsų laukia pasiruošimas Birštonui ir varžyboms Nemune. Joms mes tikrai kruopščiai ruošiamės. Susitiksime Kauno pašonėje!

Klubas “Eko fishing”
2015-07-23

Atgal     Spausdinti