Salmo voblerių armada

Kaip spiningininkų arsenale atsiranda nauji masalai? Ar kada pagalvojote apie tai? Pasirodo, dažniausiai įsigyjame tuos, apie kuriuos nugirstame iš kolegų arba apie kuriuos perskaitome komentarų, daug rečiau, rinkdamiesi naujienas, pasiremiame pardavėjų rekomendacijomis ir dar rečiau gauname dovanų. Kitas reikalas, ar naujienos pasiteisina žūklėje, tačiau man viena dovanėlė padėjo atrasti ištisą unikalių masalų plejadą – tai Lenkijoje gaminami „SALMO“ vobleriai, kurių gretas šiemet papildė nemažai naujovių.

Niekada nenusiteikite iš anksto

Maždaug prieš dešimt metų vienoje pirmųjų Lenkijoje rengtų žūklės įrankių parodoje žinomas spiningininkas Jacekas Kalendovičius patarė atkreipti dėmesį į naujoviškus voblerius, kuriuos tuo metu pradėjo gaminti Olštyne susikūrusi firma „Salmo“, ir nuvedė prie jos stendo. Čia susipažinau su žinomu spiningininku, vienu iš „Salmo“ kompanijos fundatorių ir unikalių spiningo masalų kūrėju Piotru Piskorskiu. Pasak jo, naujoviškų voblerių koncepcijos pagrindas – anatomiškumas. Tuomet jis man padovanojo voblerį „Bullhead“, imituojantį kūjagalvį. Masalas stambia galva ir siauru kūneliu išties buvo anatomiškai labai panašus į šaltiniuotų vandenų mėgėją – kūjagalvį. Grįžęs į Lietuvą, netrukus susiruošiau į žūklę. Žvejoti važiavom dviese. Kol prie upės tvarkėm žūklės įrankius, kolega užmetė akį į mano masalinę. Išvydęs naujovišką voblerį, jis pamurmėjo, kad pagaliukai jam pasitikėjimo nekelia. Pasakiau jam, kad nėra ko peikti dienos be vakaro. Žodžiu, padiskutavom, sukrimtom po sumuštinį, užgerdami gardžiausia pasaulyje meškeriotojų arbata iš termoso, ir patraukėm paupiu kiekvienas į savo pusę.
Žvejoti pradėjau kaip paprastai – sukrėmis. Pačiu pažangiausiu tuomet masalu. Po pusvalandžio sugavau padorų šapalą ir netrukus atsidūriau prie sietuvos, kurią gožė svyrančios palei pat vandenį alksnių šakos. Sukrę užmesti buvo neparanku, todėl toptelėjo mintis išbandyti naują masalą. Manau, nujaučiate, kad vobleris buvo plūduriuojantis, t. y. negrimztantis. Užmečiau juosvai margintą masalą su gelsva papilve į sietuvos prieangį ir leidau jam plaukti į nepasiekiamą tradiciniu metimu zoną po šakomis. Kai vobleris, mano nuomone, atsidūrė reikiamoje vietoje, ėmiau jį traukti prieš srovę. Spiningo viršūnė iškart supulsavo. Masalas spėjo nuplaukti kokius keturis metrus, kai meškerykotį supurtė energingas smūgis. Pakirtau. Žuvis nėrė atgal į priedangą, bet man pavyko ją išlaikyti atvirame plote. Kitaip ir laimikį, ir masalą būčiau tiek ir tematęs. Po kelių minučių įnirtingos dvikovos dvikilograminė lydeka atsidūrė trumpakočiame keliaujančio spiningininko graibšte. Va tada ir prasidėjo žūklė.
Vienu metu atrodė, kad kibs visur, kur tik beužmesiu voblerį. Viena labai stambi lydeka tris ar keturis kartus iš eilės atakavo masalą, bet vis nutrūkdavo. Man taip ir nepavyko jos ištraukti, mat žvejojau nuo poros metrų aukščio skardžio. Labai nesisielojau, nes už poros dešimčių metrų esančioje sietuvoje, kurios viduryje smygsojo srovės skalaujamas riedulys, ištraukiau vieną po kitos dvi lydekas. Žūklės įkarštyje nepastebėjau, kad prie manęs priėjo vietinis meškeriotojas. Irgi su spiningu rankoje. Todėl krūptelėjau iš nuostabos, kai šalia pasigirdo jo balsas:
– Kokia stebuklinga blizge taip smagiai vilioji lydekas? – paklausė jis manęs.
Parodžiau. Senyvas spiningininkas atidžiai apžiūrėjo voblerį, pasvėrė ant delno ir pridūrė:
– Mat ir tokį daiktą griebia... Girdėjau viena ausim, kad užsieniuose žvejoja tokiom žuvelėm, bet mūsuose matau pirmą kartą...
Kai grįžau atgal, draugas jau lūkuriavo prie moskvičiuko. Nors ir jis sugavo dailių žuvų, bet mano laimikis jį nustebino. Dar labiau jis nustebo, kai pasakiau, kokiu masalu sugavau didžiąją dalį žuvų. Būtent tuo keistu vobleriuku. Nuo to laiko „Salmo“ vobleriai mano masalinėje užima deramą vietą, na, o po sezono kasmet papildau jų rikiuotę.

Nepakartojamas klasikinio masalo žaismas

Dabar, be jokios abejonės, plačiausiai žinomi kompanijos „Salmo“ vobleriai „Perch“ – tai sąlyginai, sakykime, „minnow“ klasės vobleriai, kurie pasižymi unikaliu žaismu. Anot ekspertų, jį užtikrina šiek tiek lenktas, gana apkūnus, su nedidele kuprele korpusas ir ypatingas, tik „Salmo“ vobleriams būdingas liežuvėlis. Šis masalas buvo antrasis, kurį iš visų „Salmo“ voblerių išbandžiau. Vobleris buvo išmargintas labai tikroviškai ešerį primenančiu piešiniu su tamsiomis juostomis ant šonų.
Tai eksperimentinei žūklei buvo pasirinktas man tuomet mažai pažįstamas Luodžio ežeras. Deja, nei velkiaujant, nei užmetant man tą dieną „Perch“ vobleriu nepavyko suvilioti žuvų. Kadangi Luodyje žvejojome ir kitą dieną, pakeičiau taktiką. Išvairavau valtį į plotą, kur dugnas buvo gana lygus ir apžėlęs retu žolės kilimu. Dugnas driekėsi maždaug 3,5-4 m gylyje ir tik visai šalia švendrų gylis sumažėdavo iki 1-1,5 m. Iš pradžių gerokai grybštelėjau irklais, kad masalas panertų į 2,5-3 m gelmę, o paskui ėmiau plaukti taip, kad retkarčiais vobleris sulėtintų greitį ir net stabteltų. Vieno tokio sustojimo metu spiningas sulinko nuo galingo smūgio. Deja, po gana ilgos dvikovos žuvis nutrūko. Spėju, kad tai buvo lydeka. Tačiau maždaug po pusvalandžio masalą griebė stambus ešerys. Iki pietų minėtame plote „Perch“ voblerį atakavo keturios lydekos ir trys ešeriai (pastarieji arčiau kranto). Turbūt labiausiai „Salmo“ voblerių „Perch“ žaismas primena išsigandusios ir kiek nesveikuojančios (pamuštos) žuvelės judesius. Voblerio žaismas nekinta traukiant jį skirtingais greičiais. Tokiomis savybėmis pasižymi tradicinis ir jau klasikiniu tapęs „Perch“ (8 cm) su vidutinio ilgio liežuvėliu. Šis modelis paneria nuo 2 iki 4 m. Vobleris ypač tinka velkiauti, tačiau daug kartų man pravertė žvejojant didelėse upėse, kur statūs krantai arba kur masalą reikia greitai panardinti į gilią sietuvą. Vobleris žaismo nekeičia tiek stovinčiame vandenyje, tiek tėkmėje. Dabar gaminamos dar dvi šio voblerio modifikacijos– viena su siauroku ir trumpu liežuvėliu, kita – su dvigubai ilgesniu ir platesniu (tuo pačiu ne tik 8 cm, bet ir 12 cm ilgio). Pirmoji minėta „Perch“ voblerio modifikacija–idealus masalas žūklei tvičingo metodu. Pagal jį masalas velkamas trūkčiojančiu tempu, o kartais dideliu greičiu trūktelimas. Šis vobleris neria ne daugiau kaip 1 m ir yra nepakeičiamas seklokose ežerų ar tvenkinių įlankose, taip pat ir upėse. Kito modelio su ilgu liežuvėliu panaudojimo variantas – velkė. Šiam būdui geriausiai tinka didieji modeliai – 12 cm ilgio, kurie paneria į 6-7 m gelmę. Tokiais masalais ypač sėkmingai pavyko žvejoti Asvejos, Vištyčio, Dusios ežeruose. Juoba kad pagal žūklės sąlygas visada įmanoma parinkti vieną iš šešių šio voblerio spalvinių variantų – nuo tikroviškos kuojos imitacijos iki „Fire Tiger“ principu išpuošto ešerio. „Perch“ voblerių klasę firma „Salmo“ dabar papildė naujais modeliais, kurie praplečia tokios paskirties voblerių panaudojimo galimybes. Pirmas vobleris šykščiai pavadintas „Minnow“, jis gaminamas 5, 6, 7, ir 9 cm dydžių. Šio voblerio panaudojimas labai tiksliai apibrėžtas: ilgaliežuviai „Minnow“ – velkės įnagis, o trumpaliežuviai sėkmingai naudojami žūklei upėse, tačiau labiausia jie tinka žvejoti „tvičingo“ metodu. Antras vobleris vadinasi „Executor“ (5 ir 7 cm ilgio) ir yra laikomas favoritu savo klasėje bei naudojamas gaudyti lydekas, ešerius ir sterkus. Ilgaliežuvis „Executor“ neria į 3 m gelmę, o modelis su semtuvo formos liežuvėliu – ne daugiau 1,5 m.

Netikėtumai žvejojant Dūkšte

Tą vasarą, kai pasirodė labai įdomus „Salmo“ vobleris „Butcher“, pirmą kartą jį išbandžiau Dūkšto ežere. Tai įvyko gana nepalankiomis sąlygomis. Nekibo. Per pusdienį masalą grybštelėjo tik viena sprindinė lydekaitė. Suprantama, kad tada pradedi eksperimentuoti. Tačiau užmesti „Butcher“ negalvojau. Pirma, šio voblerio spalva – juoda su geltonais taškais – mano tuometiniu supratimu buvo visai netinkama žūklei ežere, o antra, vobleris nedidelis, vos 5 cm ilgio. „Butcher“ forma labiausiai primena „crank“, t. y. trumpo ir gana apkūnaus voblerio tipą. Kai beveik neliko vilties rasti kokį nors tinkamą tai dienai masalą, į vandenį buvo panardintas ir „Butcher“. Rezultatas tapo akivaizdus. Per valandą trys kibimai. Dvi „neimarnos“ ir viena kilograminė lydeka. Tiesa, valtis jau buvo nudreifavusi į tą Dūkšto galą, kur yra Šventosios ištaka ir gylis svyruoja nuo 0,5 iki 3 m, dugnas užklotas tankiu vandenžolių kilimu. Masalas viliojo plėšrias žuvis būtent toje ežero akvatorijos dalyje. Popietinė žūklė tai patvirtino. Tačiau ten, kur „Butcher“ įaudrindavo lydekų vaizduotę, kiti masalai buvo neveiksmingi. Tą vasarą šiuo masalo efektu pavyko įsitikinti dar du kartus – pasikartojo tas pats žūklės scenarijus. Štai tokias savybes parodė vobleris, kurį buvau priskyręs upei skirtų masalų kategorijai. Beje, „Butcher“ veiksmingas ir tekančiame vandenyje. Per kelerius metus praktiškai įsitikinau, kad šio modelio vobleriai – fantastiškas masalas žvejoti upėse su įvairaus greičio srove. Geriausias metas – kai nuskaidrėja upių vanduo ir patartina žvejoti neryškiais masalais. Labai veiksmingas „Butcher“ pasirodė Šventojoje – šioje upėje jis tinka žvejoti ne tik lydekas, bet ir šapalus. Vasaros viduryje vobleris „Butcher“ saulėtomis dienomis puikiai tinka vilioti šapalus, juo galima sugundyti stambią meknę. Dabar „Salmo“ gamina dar šešis spalvinius šio masalo variantus. Geriausia išbandžiau „redhead“ tipo ir ešerio imitaciją. Raudongalvė versija labai praverčia rūškanotomis dienomis, ypač vėlyvą rudenį žvejojant ežerų pakraščiuose ir įlankose, tačiau naudoti reikia „Butcher“ versiją su trumpu liežuvėliu, kuri paneria 1-2 m. Ešerio imitacija tinka beveik visiems vandens telkiniams, išskyrus mažas upes. Nors galbūt tai tik mano asmeninė patirtis. Na, o gilesnėms vietoms patartina rinktis „Butcher“ voblerius su netradiciniais ilgais liežuvėliais, kurie paneria į 3 m gelmę. Tokie negrimztantys „deep runner“ tipo vobleriai labai praverčia, kai lydekos nenori griebti stambių masalų. Man tuo teko įsitikinti žvejojant Veisiejo ežere. Manau, kad taip yra todėl, jog lydekos dėl tam tikrų priežasčių ima vaikytis ešerių mailių.

Autoritetingojo „Pike“ ypatumai

Dabar spiningininkams, kurie nori įsitikinti unikaliomis „Salmo“ voblerių savybėmis, nereikia važiuoti į Lenkiją, kur šie masalai gaminami. Jų galima rasti Lietuvoje, pirmiausia tose parduotuvėse, kurios prekiauja firmos „Salmolita“ žūklės įrankiais. Beje, įdomu tai, kad Lenkijoje iš spiningininkų neišgirsi vieningos nuomonės, kurie „Salmo“ vobleriai kibesni. Tiek vienus, tiek kitus jie laiko lygiaverčiais, tačiau tai, man regis, rodo, kad firma „Salmo“ sukūrė tokių masalų, kurie labiau pritaikyti ypatingoms žūklės sąlygoms, ir voblerių, tinkamų specialiems spiningavimo metodams. Eksperimentai kaprizingo kibimo ežere man atvėrė akis į vieną įdomų dalyką. Dabar esu įsitikinęs, kad kasmet reikia panaudoti naujus masalus, jei nori jame sėkmingai žvejoti, nes vietinės žuvys labai greitai pradeda atpažinti praėjusį sezoną jas puikiai apgaudinėdavusius voblerius ar guminukus. Tad, ruošdamasis eiliniam sezonui, peržiūrėjau daug įvairiausių masalų ir vėl susidūriau su „Salmo“ vobleriu, kuris atveria naujas žūklės perspektyvas. Regis, ką naujo galima sugalvoti voblerio konstrukcijoje. Pasirodo, galima. Pasak Piotro Piskorskio, anatomiškas voblerio „Pike“ panašumas į jauniklę lydekaitę visada sužadina stambiai giminaitei norą suryti jaunesnę giminaitę. Vis dėlto, papildydamas šią autoritetingą nuomonę, pridursiu, kad ne tik anatomiškumas, bet ir tobula konstrukcija lemia visiškai naujas voblerio savybes. „Salmo“ voblerį „Pike“ pavadinčiau vibruojančiu masalu, mat jis plaukdamas ne tik vinguriuoja ir sūpuojasi nuo šono ant šono, bet ir, stipriau trukteltas, pasipurto, lyg norėtų nusikratyti erzinančio balasto. Kita vertus, svarbu tai, kad šio voblerio spalvinė išvaizda idealiai primena lydekaitės rūbą. Gaminamos 5 spalvinės versijos, tad visada galima parinkti tokį voblerį, kurio spalva geriausiai atitiks konkrečiame ežere gyvenančių lydekaičių atspalvį. „Pike“ vobleris – idealus masalas velkei. Galbūt tam tikromis sąlygomis kas nors mažąsias „Pike“ voblerio versijas (9 ir 10 cm ilgio) panaudos žūklei užmesdamas, tačiau lauko bandymai labiausiai patvirtino voblerio tinkamumą velkei. Šio voblerio baltai, rausvai ir žalsvai spalvintos versijos labai pravers spiningininkams, kurie, medžiodami stambiąsias lydekas, velkiauja dideliuose Dusios, Vištyčio, Dysnų, Dūkšto, Luodžio plotuose.

„Hornet“ variacijos pagal žūklės sąlygas

Turbūt daugelis spiningininkų iš patirties žino, kad absoliučiai universalių masalų nebūna. Vis dėlto vieną išeitį galiu pasiūlyti. Nesakau, kad ji absoliučiai universali. Tiksliau tai metodas, kai galima apsieiti su keliais masalais. Išplaukdamas į ežerą ar eidamas prie upės, gali su savimi pasiimti du voblerius ir pagal aplinkybes keisdamas vieną masalą kitu puikiausiai pažvejosi. Kartais tokia taktika būna labai veiksminga, o svarbiausia padeda nesiblaškyti ir tinkamai išnaudoti tuos masalus, kuriuos turi. Tokią išvadą padariau, kai pats Vilkokšnio ežere pažvejojau naudodamas kelis „Salmo“ voblerio „Hornet“ modelius. Vienas – ilgaliežuvis „Hornet H6F“ (6 cm, 10 g). Masalo nugarėlė žydra, šonai pilkšvi, o papilvė rausva, o kitas – tokio pat tipo, tačiau imituojantis ešerį raudonu pilvuku. Tai „deep runner“ tipo vobleris, neriantis į 3 m gelmę. Šis unikalaus žaismo vobleris, kurį galima vilkti labai lėtai, puikiai tinka velkiauti, bet lygiai taip pat juo galima žvejoti tradiciškai užmetant. Voblerio kibumas arba, kitaip tariant, sugebėjimas provokuoti gana tingiai nusiteikusias lydekas yra fantastiškas. Beje, palei giliavandenius sėklius jis lygiai taip pat tinka žvejoti ešerius. Būtent stambiuosius ešerius. Šio voblerio premjera priminė užsakomąją žūklę. Kai apsukau keletą ratų aplink ežero gale esantį akmeningą sėklių, paeiliui užkibo trys sunkiasvoriai dryžuotašoniai. Dar du pavyko suvilioti iš sėkliaus centro užmetant „Hornet’ą“ į gelmę ir velkant sėkliaus šlaitu valties link. Po to pusdienį kursavau lydekų pamėgtose vietose, tačiau žydra spalva negundė. Todėl pakeičiau jį minėta ešerio imitacija. Lydekos iškart pasirodė iš už užuolankų. Gaila, kad tą dieną kibo tik mažosios. Užtat kitą dieną pavyko tuo pačiu vobleriu sugundyti dvi stambokas margašones. Nuo pat pirmosios žūklės „Hornet“ vobleriu pastebėjau, kad daugumoje ežerų lydekos dažniau atakuoja ešerio imitaciją, tiksliau įvairias jos variacijas, kurių yra keturios. Ešeriai mėgsta jau minėtą žydrą „Hornet“ versiją bei juodai auksinę, kuri ypač tinka žvejoti paskutinius du vasaros mėnesius. „Hornet“ – vienas universaliausių „Salmo“ voblerių, nes jo dydis – nuo 2,5 iki 7 cm, o svoris – nuo 1,5 g iki 14 g. Labai svarbu, kad dabar gaminamos trys šio voblerio versijos, kurios skiriasi liežuvėlio ilgiu ir forma. „Hornet“ vobleriai su ilgais liežuvėliais neria į 3-6 m gelmę, su vidutiniais – į 1,5-3 m, o su trumpiausiais – iki 1 m. Nors Piotras Piskorskis „Hornet“ voblerius projektavo žūklei upėse, tačiau šie masalai su ilgais ir vidutiniais liežuvėliais puikiai tinka žvejoti ežeruose ir tvenkiniuose. „Hornet“ su trumpiausiais liežuvėliais – idealūs masalai žvejoti upėse. Upėtakių žvejai ypač vertina „Hornet“ – upėtakio imitaciją (2,5-3,5 cm ilgio), 4 cm ilgio „orfos“ imitaciją. Šapalų žūklei ideali yra „Hornet“ aukšlės imitacija ir fantazinis juodai auksinio atspalvio modelis. „Hornet“ voblerių grupei galima priskirti vieną „Salmo“ firmos naujienėlę – tai vobleris „Salmon“ (ilgis 8 cm, grimztanti ir plaukianti versijos, svoris 10 ir 14 g), kuris paneria 3-4 m. Tai lašišų ir šlakių žūklei skirtas masalas, tad šį masalą verta turėti kiekvienam žvejui, vykstančiam žvejoti į Norvegiją, Kolą ar Tolimuosius Rytus.

„Tiny“ – vobleris nykštukas

Dabar reto šapalų, meknių ar salačių žvejo masalinėje nerasi unikalaus „Salmo“ vobleriuko „Tiny“ (gaminamos dvi versijos, abi 3 cm ilgio, tačiau viena sveria 2 g, o kita – 2,5 g). Šį masalėlį įsigijau pernai, kai ieškojau naujienų, kurias galėčiau pateikti įnoringiems Šventosios šapalams. Dabar drąsiai galiu sakyti, kad vobleriukas, skirtas beveik išimtinai žūklei srovėje, egzaminą išlaikė garbingai. Saulėtomis dienomis geriau tiko versija CC (rusvai balkšvos spalvos), o tamsiu oru – versija SI (sidabrinis žvilgantis masalas su juodu žvynelių piešiniu). Patartina turėti tiek plaukiančią, tiek skęstančią šio vobleriuko versiją, nes jis neria tik 0,5 m, tad skęstanti versija puikiai tinka žvejoti sietuvose, kur paprastai vasarą nuo saulės slepiasi stambiausios žuvys.

Šiltojo sezono lyderiai

„Salmo“ sukūrė porą voblerių, kurie idealiai pritaikyti stambių lydekų, sterkų, ešerių žūklei vasarą. Pasak ekspertų, ši porelė puikiai naudojama ir šamų žūklėje. Vobleris „Skiner“ pritaikytas tiek velkiauti, tiek užmesti, jį galima naudoti žūklei sekliose ežerų įlankose, priekrantėje bei upėse su lėta tėkme. Tokia pat ir voblerio „Warior Crank“ paskirtis. Nors abu vobleriai yra negrimztantys, o jų dydis panašus – nuo 15 iki 20 cm – tačiau modelis „Skinner“ turi tam tikrą pranašumą, nes tai vobleris su ketera, t. y. nugariniu peleku. Šie naujos kartos masalai skleidžia stipresnius virpesius. „Warior Crank“ svoris – 55 g, „Skinner“ – nuo 52 iki 92 g. Ši charakteristika išraiškingai byloja, kad masalai skirti stambių žuvų žūklei. Spiningininkai ypač vertina „Skinner“ voblerį, imituojantį kuoją, bei „Warior Crank“ ešerio imitaciją.

Agresyvaus žaismo lyderis

Žvejojant tomis dienomis, kai žuvys vangios, prieš oro permainas, o kartais ir tamsiame drumstame vandenyje, reikia, kad vobleris skleistų stiprius virpesius. Tokias savybes turi tik tie vobleriai, kurių žaismas labai energingas arba, žvejų žargonu tariant, agresyvus. „Salmo“ kompanija specialiai tokiems atvejams sukūrė unikalų masalą, kurį vokiečių meškeriotojai praminė lydekų ir sterkų siaubu – tai 4,5 cm vobleris „Boxer“. Agresyvų žaismą jam suteikia ypatingas išlenkto kastuvėlio formos liežuvėlis. Šį voblerį irgi galima laikyti gana universaliu masalu – juo žvejojama velkiaujant, užmetant, jis tinka žūklei jūros bangų mūšos zonoje, didelėse upėse, giliuose ežeruose ir t.t. Masalą galima toli užmesti, nes dideli „Boxer“ vobleriai sveria 22-24 g. „Boxer“ versiją su ilgu liežuvėliu mūsų krašto sąlygomis patartina turėti velkiavimui dideliuose ežeruose, nes vobleris neria 5 m. Geriausias „Boxer“ spalvinimas – „ešerys“, tačiau tamsiuose vandenyse rekomenduojama žvejoti raudonai juodu arba sidabrinės spalvos „Boxer“ modeliu.

Žiupsnis įspūdžių

Nuo pirmosios pažinties su „Salmo“ vobleriais vis dar atrandu kaskart naujų šiuo ženklu pažymėtų voblerių panaudojimo variantų. Nors pastaruoju metu „Salmo“ kuria daug specializuotų masalų, tačiau ir tradicinių įvairovė nemažėja. Vis dėlto apeiti naujoves nepatartina. Ypač daug galimybių teikia naujoji „Salmo“ masalų karta – vobleriai be liežuvėlių, kitaip dar vadinami „jerk bait“ tipo masalais. Klasikinis tokio tipo masalas „Slider“ jau tapo įprastas daugeliui spinigininkų ir sėkmingai naudojamas žvejoti tiek ežeruose, tiek upėse. Žinoma, žūklei tokiais masalais reikia apsirūpinti tinkamais įrankiais – spiningo meškerykočiu su pistoletine rankena, multiplikatorine rite ir patikimu valu. „Salmo“ vobleriai – labai veiksmingi masalai, tad manau, kad visiškai sėkmingai jais galima žvejoti kuo įvairiausiuose vandenyse, turint gana ribotą jų atsargą. Žinoma, ją vis dėlto reikės nuolat papildyti, jei žvejosite be pavadėlio. Lydekos unikalaus žaismo voblerius atakuoja taip energingai, kad net ir palyginti stori valai neatlaiko.

Viktoras Armalis

Papildoma informacija lenkų - anglų kalbomis www.salmo.com.pl

Atgal     Spausdinti