Metinė revizija
Kad ir kaip norėtum turėti kurpes, kurių negalėjo sudėvėti Eglė-Žalčių karalienė, bet anksčiau ar vėliau ateina diena, kai susigriebi, kad avi paskutinę batų porą, o juk, pasak liaudies išminties, ne laikas šunis lakinti, kai reikia į medžioklę traukti. Todėl žvejai turbūt keliasi ir gulasi su viena mintimi: ar kartais neliko ko nors tokio, ko gali prireikti šį sezoną, o aš to neturiu. Įkyri mintis.
Prieš savaitę užėjau į vieną valstybinę įstaigą, kurios vadovu neseniai paskirtas vienas mano pažįstamas. Kai puodeliai svečio, t.y. mano garbei, buvo pripilti kvapnios arbatos, aš paklausiau savo pažįstamą:
- Kuo tu čia užsiimi? – turėdamas galvoje, žinoma, jo tiesiogines pareigas.
Neabejoju, kad buvau suprastas teisingai, tačiau tokio atsakymo, kokį išgirdau, nesitikėjau:
- Kad galėčiau pradėti kažką veikti, turiu atlikti kažką panašaus į vidurkį tarp inventorizacijos ir metinės revizijos, tik tada žinosiu, koks ūkis man teko ir pradėsiu galvoti, ką galima nuveikti...
Kažkada žvejai vadovavosi nerašyta nuostata, kad vasario žuvis – pūgžlys. Dabar daugeliui rimtų meškeriotojų ją pakeitė kita nerašyta nuoroda: vasaris – valų keitimo metas. Šią argumentaciją sunku nuginčyti:
- Dabar aš turiu laiko, kol atšus pirmieji pievų plotai palei upelį ir nebereikės klampoti per sniegą, o paskui ričių peržiūrai, valų keitimui, kabliukų patikrai laiko galėsiu skirti tik avariniu atveju – remontui. Kita vertus, vienas malonumas tamsiais vakarais, kai nieko normalaus negali nuveikti, pasėdėti prie darbastalio ir teisingai užvynioti valą ant ką tik suteptos ritės, kuri jau tapo asmeniniu talismanu ir be kurios neįsivaizduoji pavasarinio starto, valo būgnelio, - dėstė savo mintis vienas bičiulis, kai po darbo užsukau pas jį pasiimti suremontuoto spiningo.
Diskutavom gerą valandą, bet įdomiausia, kad tokiai diskusijai visiškai pakanka geros arbatos puodelio. Net apie alaus bokalą mintis nekyla. Tai rimtus vyrus kartais ne juokais stebina, tačiau įspūdžiais apie tai niekas kažkodėl su kitais nesidalina. Kodėl? Manau, kad dėl labai paprastos priežasties: tuo tiesiog sunku patikėti. Ir vis dėlto tai – faktas. Bet grįžkime prie mano bičiulio žodžių. Juk tikrai kada, jei ne dabar, kai vakarai dar tamsūs ir nykoki, gali iki kovinės parengties sustyguoti žūklės įrankius ir masalų arsenalą? Kai tik diena ima ilgėti, galvon lenda visai kitokios mintys. Antra, dabar dar ir tas metas, kai su rimtu interesu giliniesi į įvairią literatūrą. Tame tarpe ir naujus žūklės įrankių katalogus.
Prieš Naujus metus parsinešiau dažais aitriai kvepiantį „Salmo 2011“ pavasario-vasaros katalogą ir kaip paprastai šuoliais perverčiau. Na, o po visų švenčių atsiverčiau ir visą savaitę vakarais nuodugniai jį tyrinėjau. Katalogų studijavimas nėra toks smagus užsiėmimas, kaip gali pasirodyti kam nors iš pirmo žvilgsnio. Vienas dalykas, jei reikia susirasti tinkamą meškerykotį: tada atsiverti reikiamą skyrių, peržiūri pasiūlą ir padarai reikiamas išvadas. Bet jau daugelį metų taip paprastai vartotojiškai elgtis su žūklės įrankių katalogais paprasčiausiai nebeturiu galimybės. Todėl esu sugalvojęs sau savotišką testą: peržiūrėdamas naują katalogą, ieškau tokių, kuriais norėčiau pakeisti kažkokius turimus įrankius arba tokių, kurie leistų man patobulinti savo ekipuotę.
Štai šiemet man reikalinga nauja multiplikacinė ritė. Ir būtent tokį modelį randu „Salmo“ katalogo 44 psl.: viliojanti naujiena vadinasi „Elite Magforce“. Fiksuoju iš karto, nes absoliučiai tikrai žinau, kad įrankio kaina bus prieinama. Tokia „Salmo“ strategija: kad kainos ir kokybės santykis būtų pats racionaliausias. Žinoma, dar reikia, kad techninės charakteristikos atitiktų tai, kas reikalinga. Pirmiausia žiūriu į būgnelio talpą – 140 m 0,35 mm skersmens valo galima prisukti į „Elite Magforce“ būgną. Jums to pakaks? Man – su kaupu, nes vyniosiu pintą 0,12-0,14 mm giją, kuri užtikrins tolimos distancijos metimus. Antra svarbi charakteristika – valo vyniojimo greitis. „Elite Magforce“ redukcijos skaičius siekia 6,2:1, o tai reiškia, kad valo būgnelis apsisuka daugiau kaip šešis kartus aplink savo ašį, kol vieną apskritimą nubrėžia „multo“ rankenėlė. Neinercinės ritės su tokia redukcija laikomos greitomis, o „multai“ su tokia charakteristika – ypač greiti. Kai reikia staigiai išgriebti masalą iš vandens, tai labai praverčia, o dar labiau praverčia, kai ant kabliuko rimtas trofėjus, kuris sugeba vienu šuoliu nuvynioti per dešimtį metrų valo. Kadangi šie du dalykai mane labai nudžiugino, tai neramia širdimi žiūriu, kas kataloge sakoma apie šį sezoną man svarbiausią dalyką – valo vediklį. Puiku, žinoma, kad jis padengtas trintį iki maksimumo sumažinančia titano nitrido danga, bet... Po šimts, netikiu savo akimis – tai ko reikia, o tiksliau – „multo“ konstrukcija užtikrina labai svarbų dalyką: masalo užmetimo metu valo vediklis – statiškas. Jei kam neaišku, valo būgnelį atpalaiduojančio klavišo paspaudimas atjungia ir valo vediklio pavarą, ir tasai nelaksto kaip įgeltas ašimi pirmyn atgal, kai valas, traukiamas masalo inercijos, vyniojasi nuo būgnelio. Žinoma, jei „multą“ naudosite gana trumpiems metimams arba velkei, tai nesvarbu, kaip elgiasi valo vediklis, tačiau, jei reikia toli svaidyti palyginti lengvus masalus, pageidautina, kad valo vediklis būtų statiškas, nes slankiojantis ašimi labai gesina valo būgnelio inerciją. Kitas vertus, atsiranda didesnė tikimybė, kad valas susipainios. Po tokio atradimo neverta nė galvoti, kad kitos svarbios charakteristikos nuvils. Taip ir yra, randu idealų savybių rinkinį: mechanizmų trintį sumažina ir užtikrina ašių stabilumą 5 rutuliniai ir 1 adatinis guolis, momentinis stabdys – įdiegtas, valo būgnelis iš aliuminio, tad nesideformuos nuo džiūstančio valo poveikio, valo klojimo žingsnis toks, kad gijos kryžmai gultų viena ant kitos, o ne įsispaustų į apatinio sluoksnio tarpus, o magnetiniai ir mechaniniai stabdžiai užtikrina menką „barzdos“ susivėlimo tikimybę. Kažin ar reikia pridurti, kad džiugina ir „svoris“ – tik 210 g, mat, korpusas iš grafito. Dabar belieka tik nukelti ragelį ir paskambinti į „Salmolitos“ užsakymų skyrių. Dar paprastesnis kelias – užsisakyti „Elite Magforce“ internetu. Šis kelias tiems, kas nori pastebimai sutaupyti.
Beje, nors šiemet nesirengiu keisti savo pusantrametrinio „džerkinio“ spiningo, kilusio iš Rozemeijerio „arklidžių“, nebent jis išeitų iš rikiuotės (nusispjaukite su manimi tris kartus per kairį petį, kad taip neatsitiktų nei jums nei man), bet nejučia atsiverčiau 70 katalogo psl., kuriame tokio pat ilgio bei dešimčia cm ilgesnių įrankių labai įdomiam ir džentelmeniškam žūklės būdui suguldyta visa serija. Tikrai yra iš ko rinktis. Man krito į akį „skeleton“ tipo „Elite Silver Jerk“ (150 cm, masalų svaidymo diapazonas – 30-110 g) ir „Elite Red Jerk“ (170 g, masalų svaidymo diapazonas – 50-250 g). Pirmojo svoris – tik 155 g, antrojo - 169 g. Anksčiau tokie meškerykočiai tik superelitinėje lygoje buvo sutinkami, nes jų strypai – monolitiniai, nusiima vien rankena. Koks tokių meškerykočių išlinkis ir sugebėjimas sviesti masalą... Sukelia seilėtekį. Nori tokį daikčiuką turėti, nusipirk iš karto ir solidų tūbos tipo futliarą, kad būtum ramus, jog viršūnėlė netriokštels. Įdomiausia, kad ir ekonominės klasės (tiesa, neišardomas) „Elite Arrow Jerk“, kuris žemesnėje lygoje atsiduria tik dėl rankenos iš poringos gumos, o ne iš kamščio, labai smagus ir tinkamas pagal visus parametrus: ilgis – 1.50, masalų svaidymo diapazonas – 40-150 g, įrankio svoris – 145 g., o žiedai – SIC, tad nesibaidys didelių apkrovų ir pinto valo.
Toks pirmas įspūdis, pasižvalgius po katalogą „Salmo 2011 vasara”. Na, o kas dar jame įdomaus ir naudingo, pasižiūrėsime kitą popietę.
Prieš savaitę užėjau į vieną valstybinę įstaigą, kurios vadovu neseniai paskirtas vienas mano pažįstamas. Kai puodeliai svečio, t.y. mano garbei, buvo pripilti kvapnios arbatos, aš paklausiau savo pažįstamą:- Kuo tu čia užsiimi? – turėdamas galvoje, žinoma, jo tiesiogines pareigas.
Neabejoju, kad buvau suprastas teisingai, tačiau tokio atsakymo, kokį išgirdau, nesitikėjau:
- Kad galėčiau pradėti kažką veikti, turiu atlikti kažką panašaus į vidurkį tarp inventorizacijos ir metinės revizijos, tik tada žinosiu, koks ūkis man teko ir pradėsiu galvoti, ką galima nuveikti...
Kažkada žvejai vadovavosi nerašyta nuostata, kad vasario žuvis – pūgžlys. Dabar daugeliui rimtų meškeriotojų ją pakeitė kita nerašyta nuoroda: vasaris – valų keitimo metas. Šią argumentaciją sunku nuginčyti:
- Dabar aš turiu laiko, kol atšus pirmieji pievų plotai palei upelį ir nebereikės klampoti per sniegą, o paskui ričių peržiūrai, valų keitimui, kabliukų patikrai laiko galėsiu skirti tik avariniu atveju – remontui. Kita vertus, vienas malonumas tamsiais vakarais, kai nieko normalaus negali nuveikti, pasėdėti prie darbastalio ir teisingai užvynioti valą ant ką tik suteptos ritės, kuri jau tapo asmeniniu talismanu ir be kurios neįsivaizduoji pavasarinio starto, valo būgnelio, - dėstė savo mintis vienas bičiulis, kai po darbo užsukau pas jį pasiimti suremontuoto spiningo.
Diskutavom gerą valandą, bet įdomiausia, kad tokiai diskusijai visiškai pakanka geros arbatos puodelio. Net apie alaus bokalą mintis nekyla. Tai rimtus vyrus kartais ne juokais stebina, tačiau įspūdžiais apie tai niekas kažkodėl su kitais nesidalina. Kodėl? Manau, kad dėl labai paprastos priežasties: tuo tiesiog sunku patikėti. Ir vis dėlto tai – faktas. Bet grįžkime prie mano bičiulio žodžių. Juk tikrai kada, jei ne dabar, kai vakarai dar tamsūs ir nykoki, gali iki kovinės parengties sustyguoti žūklės įrankius ir masalų arsenalą? Kai tik diena ima ilgėti, galvon lenda visai kitokios mintys. Antra, dabar dar ir tas metas, kai su rimtu interesu giliniesi į įvairią literatūrą. Tame tarpe ir naujus žūklės įrankių katalogus.
Prieš Naujus metus parsinešiau dažais aitriai kvepiantį „Salmo 2011“ pavasario-vasaros katalogą ir kaip paprastai šuoliais perverčiau. Na, o po visų švenčių atsiverčiau ir visą savaitę vakarais nuodugniai jį tyrinėjau. Katalogų studijavimas nėra toks smagus užsiėmimas, kaip gali pasirodyti kam nors iš pirmo žvilgsnio. Vienas dalykas, jei reikia susirasti tinkamą meškerykotį: tada atsiverti reikiamą skyrių, peržiūri pasiūlą ir padarai reikiamas išvadas. Bet jau daugelį metų taip paprastai vartotojiškai elgtis su žūklės įrankių katalogais paprasčiausiai nebeturiu galimybės. Todėl esu sugalvojęs sau savotišką testą: peržiūrėdamas naują katalogą, ieškau tokių, kuriais norėčiau pakeisti kažkokius turimus įrankius arba tokių, kurie leistų man patobulinti savo ekipuotę.
Štai šiemet man reikalinga nauja multiplikacinė ritė. Ir būtent tokį modelį randu „Salmo“ katalogo 44 psl.: viliojanti naujiena vadinasi „Elite Magforce“. Fiksuoju iš karto, nes absoliučiai tikrai žinau, kad įrankio kaina bus prieinama. Tokia „Salmo“ strategija: kad kainos ir kokybės santykis būtų pats racionaliausias. Žinoma, dar reikia, kad techninės charakteristikos atitiktų tai, kas reikalinga. Pirmiausia žiūriu į būgnelio talpą – 140 m 0,35 mm skersmens valo galima prisukti į „Elite Magforce“ būgną. Jums to pakaks? Man – su kaupu, nes vyniosiu pintą 0,12-0,14 mm giją, kuri užtikrins tolimos distancijos metimus. Antra svarbi charakteristika – valo vyniojimo greitis. „Elite Magforce“ redukcijos skaičius siekia 6,2:1, o tai reiškia, kad valo būgnelis apsisuka daugiau kaip šešis kartus aplink savo ašį, kol vieną apskritimą nubrėžia „multo“ rankenėlė. Neinercinės ritės su tokia redukcija laikomos greitomis, o „multai“ su tokia charakteristika – ypač greiti. Kai reikia staigiai išgriebti masalą iš vandens, tai labai praverčia, o dar labiau praverčia, kai ant kabliuko rimtas trofėjus, kuris sugeba vienu šuoliu nuvynioti per dešimtį metrų valo. Kadangi šie du dalykai mane labai nudžiugino, tai neramia širdimi žiūriu, kas kataloge sakoma apie šį sezoną man svarbiausią dalyką – valo vediklį. Puiku, žinoma, kad jis padengtas trintį iki maksimumo sumažinančia titano nitrido danga, bet... Po šimts, netikiu savo akimis – tai ko reikia, o tiksliau – „multo“ konstrukcija užtikrina labai svarbų dalyką: masalo užmetimo metu valo vediklis – statiškas. Jei kam neaišku, valo būgnelį atpalaiduojančio klavišo paspaudimas atjungia ir valo vediklio pavarą, ir tasai nelaksto kaip įgeltas ašimi pirmyn atgal, kai valas, traukiamas masalo inercijos, vyniojasi nuo būgnelio. Žinoma, jei „multą“ naudosite gana trumpiems metimams arba velkei, tai nesvarbu, kaip elgiasi valo vediklis, tačiau, jei reikia toli svaidyti palyginti lengvus masalus, pageidautina, kad valo vediklis būtų statiškas, nes slankiojantis ašimi labai gesina valo būgnelio inerciją. Kitas vertus, atsiranda didesnė tikimybė, kad valas susipainios. Po tokio atradimo neverta nė galvoti, kad kitos svarbios charakteristikos nuvils. Taip ir yra, randu idealų savybių rinkinį: mechanizmų trintį sumažina ir užtikrina ašių stabilumą 5 rutuliniai ir 1 adatinis guolis, momentinis stabdys – įdiegtas, valo būgnelis iš aliuminio, tad nesideformuos nuo džiūstančio valo poveikio, valo klojimo žingsnis toks, kad gijos kryžmai gultų viena ant kitos, o ne įsispaustų į apatinio sluoksnio tarpus, o magnetiniai ir mechaniniai stabdžiai užtikrina menką „barzdos“ susivėlimo tikimybę. Kažin ar reikia pridurti, kad džiugina ir „svoris“ – tik 210 g, mat, korpusas iš grafito. Dabar belieka tik nukelti ragelį ir paskambinti į „Salmolitos“ užsakymų skyrių. Dar paprastesnis kelias – užsisakyti „Elite Magforce“ internetu. Šis kelias tiems, kas nori pastebimai sutaupyti.Beje, nors šiemet nesirengiu keisti savo pusantrametrinio „džerkinio“ spiningo, kilusio iš Rozemeijerio „arklidžių“, nebent jis išeitų iš rikiuotės (nusispjaukite su manimi tris kartus per kairį petį, kad taip neatsitiktų nei jums nei man), bet nejučia atsiverčiau 70 katalogo psl., kuriame tokio pat ilgio bei dešimčia cm ilgesnių įrankių labai įdomiam ir džentelmeniškam žūklės būdui suguldyta visa serija. Tikrai yra iš ko rinktis. Man krito į akį „skeleton“ tipo „Elite Silver Jerk“ (150 cm, masalų svaidymo diapazonas – 30-110 g) ir „Elite Red Jerk“ (170 g, masalų svaidymo diapazonas – 50-250 g). Pirmojo svoris – tik 155 g, antrojo - 169 g. Anksčiau tokie meškerykočiai tik superelitinėje lygoje buvo sutinkami, nes jų strypai – monolitiniai, nusiima vien rankena. Koks tokių meškerykočių išlinkis ir sugebėjimas sviesti masalą... Sukelia seilėtekį. Nori tokį daikčiuką turėti, nusipirk iš karto ir solidų tūbos tipo futliarą, kad būtum ramus, jog viršūnėlė netriokštels. Įdomiausia, kad ir ekonominės klasės (tiesa, neišardomas) „Elite Arrow Jerk“, kuris žemesnėje lygoje atsiduria tik dėl rankenos iš poringos gumos, o ne iš kamščio, labai smagus ir tinkamas pagal visus parametrus: ilgis – 1.50, masalų svaidymo diapazonas – 40-150 g, įrankio svoris – 145 g., o žiedai – SIC, tad nesibaidys didelių apkrovų ir pinto valo.
Toks pirmas įspūdis, pasižvalgius po katalogą „Salmo 2011 vasara”. Na, o kas dar jame įdomaus ir naudingo, pasižiūrėsime kitą popietę.
