Kuojų meškeriojimas Picker stiliumi


Jei pavyksta lengva dugnine pakirsti rudeninę kuoją, nuotaika pasiekia maksimumą

Kai rudenį ilgėlesniam laikui nusistovi ne itin vėjuoti, palyginti šilti orai, kai lietus dulkia ne ypač dažnai, ateina idealus metas meškerioti lėtai tekančiose upėse, upių užtakiuose, senvagėse ir ežerų zonoje, kur palyginti netoli nuo kranto driekiasi 4-6 m gelmė. Meškeriojimas tokiose sąlygose teikia daug malonių įspūdžių, nes jo eiga neskubi, o žuvų kibimas – nors ir atsargokas, tačiau užtikrintas. Tiesa, kad neliktum be laimikio, reikia pasirinkti įrankį, raiškiai perteikiantį kibimą ir jo fazes.

Meteorologinis standartas


Kokių dienų rudenį daugiausia? Sinoptikai į šį klausimą atsako  vienareikšmiškai: debesuotų su pragiedruliais, nes žiemos prieangyje vyksta sezonų kaita, todėl rytas išaušta dažnai ūkanotas, o vidudienį pro debesis prasimuša saulutė arba atvirkščiai rytas – saulėtas, bet dangus netrukus ima niauktis, kartais netgi, kaip šį rytą, protarpiais nukrapnoja šykštus lietutis. Laimė, jog tokiu oru, vėjas taip pat neįsismarkuoja: dangui niaukiantis arba debesims sklaidantis, pūsteli, pasklaido lapus ir aprimsta. Po kurio laiko, vėjuotas periodas pasikartoja, bet meškeriotojui, tinkamai apsirengusiam,  oro „nuotaikų“ kaita – nė motais. Todėl paprastai į žūklę tokiu oru velkuosi  kostiumą kaip  Norfin Scandic, kurį net ir stiprokas vėjas neperpučia, o lietaus lašai nuo jo nuvarva kaip nuo žąsies. Tad niekas neblaško dėmesio, sutelkto į ryškiai raudoną dugninės viršūnėlę.

Kodėl, mano manymu, tinkamiausias pasirinkimas tokiai žūklei būtent dugninė? Juk galima meškerioti match tipo ar tiesiog paprasčiausia plūdine, nes masalą nereikia užmesti toli – paprastai atstumas iki kibimo taško pora dešimčių metrų. Minėtose žūklavietėse didžiausia – kuojų kibimo tikimybė, o sidabrašonės rudenį kimba labai delikačiai: ragauja masalą atsargiai, todėl būtina naudoti labai lengvą plūdelę, kurią vėjelis varto nuo šono ant šono arba gena į šoną. Žodžiu, tai nepatogumas, kliudantis fiksuoti kibimą, todėl geriau naudoti dugninukę su lengva šėryklėle.  Tačiau čia netinka populiariausia šiuo metu mūsų meškeriotojų tarpe feeder tipo dugninė, nes jos viršūnėlės pritaikytos meškerioti vidutinėje ar stiprioje tėkmėje, naudojant masyvokus gramzdus arba šėrykles, o ir pats įrankis – gana sunkokas. Žodžiu, reikalingas jautresnis įrankis, vadinamas picker tipo dugnine.



Kai nereikia meškerioti vidutinėje ar stiprioje tėkmėje, geriau rinktis delikatesnę dugninę Team Salmo Tournament Picker 40 (ilgis – 3.00 m, testas iki 40 g), kuri puikiai fiksuoja atsargų kibimą

Neperkrautas įrankis


Kai paimi į ranką vos 138 g sveriančią Team Salmo Tournament Picker 40 dugninę, iškart atpuola didžioji dalis klausimų, kodėl parankiausia minėtoms žūklės sąlygoms būtent tokia dugninė? Daugumai meškeriotojų gerai pažįstamas jausmas, kuris apima, kai delne atsiduria įrankis, tiesiog lipte prilimpantis prie jo. Iškart tampa aišku, jog tai - meškerykotis, skirtas būtent jums. Štai tokį dalyką pajunti, šmaukštelėjęs lengvute dugnine Team Salmo Tournament Picker 40. Tad jokie komentarai nebereikalingi. Delikačios picker tipo dugninės atsirado anksčiau nei „fyderiai“, kuriais meškeriojama toli nuo kranto arba į stiproką tėkmę užmetamais masalais. Praėjo keleri metai ir „pikeriai“, susižavėjus „fyderiais“, išnyko iš žūklės reikmenų parudotuvių, todėl gana ilgą laiką buvo neprieinami mūsų krašto meškeriotojams. Iš palyginti trumpo „pikerių“ populiarumo laikotarpio turiu „Balzer“ firmos įrankį – trimetrinę Balzer Magna Silver Winklepicker 300 dugninę, kurios testas iki 40 g. Įrankiui jau pora dešimtmečių, jis savo jau atitarnavo, tad, suprantama, jog tapo kolekciniu daiktu, o pamainos jam rasti negalėjau.

Todėl, kai praėjusį sezoną Salmo kompanijos asortimente atsirado picker tipo dugninės, iškart išbandžiau Team Salmo Tournament Picker 40. Šis įrankis kaip ir dauguma picker tipo dugninių – trimetrinis. Suprantama, jog jis žymiai pranašesnis už anksčiau gamintas tokio tipo dugnines: medžiaga – labai lengvas ir atsparus apkrovoms anglies pluoštas T40, lengvi valo žiedai Hardlite (13 vnt.), keičiamos viršūnėlės – kibimo signalizatoriai Hollow Tips taip pat pagamintos iš anglies pluošto, tad nenuostabu, kad įrankis atitinka labai aukštą standartą – masė vos 138 g. Na, o tai savo ruožtu užtikrina puikias jo savybes – subalansuotą stangrumą, leidžiantį suvaldyti stambias žuvis, ir tinkamą išlinkį, užmetant masalą.  Dugnine užmetamų masalų su šėryklėmis masė – iki 40 g. Į šį parametrą reikia atkreipti ypatingą dėmesį – picker tipo dugninių nepageidautina perkrauti, jei norite, jomis meškeriodami, pajusti visą tokios žūklės smagumą. Laikykitės standarto ir neapsiriksite.


Viena tinkamiausių komponuočių delikačiai rudens žūklei picker tipo dugnine – kilpinė versija su 20 g šėrykle

Vienas įrankis – vienas kabliukas


Gera vietelė šiandienos žūklei nužiūrėta iš anksto, tad belieka tik įsmeigti ant kranto briaunos smaigelį su specialiu dugninei skirtu pusmėnulio formos antgaliu ir pasistatyti reikiamu atstumu nuo jo kėdę. Laukti kibimo reikės kantriai, tad geriau tai daryti sėdint, o ne stovint. Pasemiu kibirėlį vandens ir pašlakstau juo jauką, kad pradėtų brinkti. Meškeriojant vandenyje be tėkmės nebūtina naudoti feeder tipo jauką – tinkamesnis standartinis kuojų viliojimui skirtas mišinys, pavyzdžiui, Sensas 3000 Club Gardons. Pakuotėje – kilogramas jauko, kurio užteks 4-5 valandų žūklei. Kad jaukas būtų veiksmingesnis pagardinu jį 20-30 g musės lervų ir konservuotais kukurūzais, tačiau iš pradžių, nupylęs nuo jų skystį, į skardinėlę šliukšteliu kelis šaukštus Sensas Aromix Bloodworm atraktanto, kuris nudažo kukurūzus raudonai ir suteikia jiems papildomą aromatą. Kai jaukas išbrinks galutinai, įmaišysiu didžiąją dalį pagardo į jį, bet šiek tiek paliksiu masalui.
Na, o kol jaukas „noksta“, lieka laiko paruošti žūklei įrankį. Nieko sudėtingo ir čia nėra – pririšu mazgeliu prie pagrindinio valo vieną iš anksčiau parengtų kilpinių komponuočių, kurios schemą galite pamatyti iliustracijoje, tačiau nepritvirtinu pavadėlio. Kai jaukas jau tinkamas, prikemšu jo į šėryklėlę ir užmetu į numatytą tašką. Jauko mišinį šėryklėlėje nesupresuoju, todėl jis iškart ima skleistis į aplinką. Užmetu tris keturias šėryklėles ir vandenyje susiformuoja jauko debesėlis. Tada įveriu į apatinę kilputę pavadėlį ir užveriu masalą – vieną kukurūzo grūdą ir vieną musės lervą (jei nekibs, galima verti porą musės lervų). Masalas pašlakstytas Sensas Aromix Bloodworm atraktantu. Atsargiu judesiu užmetu masalą, kad šėryklė nesitėkštų į vandenį kaip akmuo ir žuvys nesibaidytų. Dabar prasideda kibimo laukimas.

Minutės slenka, o reakcijos – jokios. Kas ne taip? Imu mintyse „prasukinėti“ įvairias versijas, tačiau veiksmų imtis neprireikia – liauna „pikerio“ viršūnėlė staiga vos pastebimai virpteli, nurimsta, bet po keliolikos sekundžių virpteli dar sykį ir šiek tiek palinksta. Pakertu. Sėkmingai. Dugninės viršūnėlė ima pulsuoti. Spėriu tempu pasuku ritės rankenėlę, kad užkibusi žuvis ilgai nesiblaškytų ten, kur pabertas jaukas ir nekeltų nerimo kitoms. Kaip ir tikėjausi, užkibo kuoja. Leidžiu ją į skiaurę ir vėl užmetu dugninukę. Po minutės viršūnėlė vėl linkteli. Pavyksta pakirsti dar vieną atsarguolę kuoją. Sidabrašonės aktyviai kimba maždaug pusvalandį, o tada kibimas ima slopti. Kaip jį suaktyvinti? Kai prasideda kibimas, paprastai šėryklę pakeičiu lengvučiu svareliu, tad galima, vėl prisegus šėryklę, užmesti kelias porcijas jauko, tačiau iš pradžių verta pabandyti dar vieną būdą, nes vėsiame rudens vandenyje besimaitinančios žuvys, radusios daug maisto, greitai pasisotina, ir tampa vangios. Įpilu į stiklinaitę šiek tiek nepraskiesto Sensas Aromix Bloodworm atraktanto ir, prieš užmesdamas masalą, pamirkau jį jame, o paskui pavolioju vanilės skonio pudroje. Ne faktas, žinoma, kad vanilė šiandien tiks, bet kito pagardo neturiu. Abejones išsklaido staigiai virptelėjusi dugninės viršūnėlė. Pakertu ir stamboka kuoja sulenkia liauną dugninę. Tik tada, kai kibimas vėl nuslopsta ir pagardai nebepadeda, prisegu šėryklę ir prikemšu į ją jauko. Po ketvirčio valandos  kibimas suaktyvėja, tačiau lygiai pusvalandžiui. Matyt, žuvys jaučia artinantis vakarą ir ima ieškoti nakvynės užuoglaudų. Bet anokia čia bėda – laikas baigti žūklę, juk skiaurės tinklelį nosimis baksnoja apie dvidešimt kuojų.

Viktoras Armalis
2015-11-06

Atgal     Spausdinti