Jauko efektas karosų žūklėje

Jauko efektas karosų žūklėje
Stambių karosų yra daugelyje vandens telkinių, tačiau kimba jie atokiau nuo kranto, todėl sugaunami dažniausiai dugninėmis

Karosai mūsų krašte aptinkami net pačiose menkiausiose kūdrose, nes šios nepritekliams atsparios žuvys sugeba išgyventi net ir tuose vandens telkiniuose, kurie žiemą įšąla iki dugno. Tiesa, juose karosai - smulkūs. Stambesni egzemplioriai užauga tik tuose vandens telkiniuose, kur gausu maisto ir sąlygos – palankesnės, bet juose sumeškerioti sotų karosą ne taip paprasta.

Tikimybių teorija


Daugelis tvenkinių, kur gyvena karosai yra labai užžėlę, todėl juose nelengva aptikti karosų pamėgtas vietas. Tad labiausiai vertinami natūralūs vandens telkiniai, kuriuose plyti dideli atviro vandens plotai. Jei senose, užžėlusiose kūdrose dažniausiai sužvejojami 50 g ir tik retais atvejais 500 g karosai, atviruose plotuose galima suvilioti ir kilogramą, o kartais ir daugiau pasiekusių karosų.

Tokie karosai – apdairūs, atsargūs ir įtarūs. Jie rečiau nei mažieji gentainiai pasirodo iš pamėgtų sleptuvių, kurios yra vandenžolių tankmėje, garantuojančioje pakankamą saugumą, o būtent atvirose vietose – plačiašonių ganyklos. Nuspėti, kada jie pasirodo prie pusryčių stalo, sunku, todėl žūklavietėje reikia būti su aušra ir brėkštant užmesti masalus.

Švenčionių rajone, šalia Rieškutėnų miestelio prieš keletą metų kažkada numelioruotose užliejamose pievose vėl susiformavo negilus ežeriukas, kurį tuojau pat apgyveno karosai. Šis vandens telkinys patrauklus ne ne tik tuo, kad jame karosai sparčiai auga, bet ir tuo, kad kad jame yra dideli atviro vandens plotai. Deja, ežeriuką juosia meldų ir karklų džiunglės, todėl prie vandens prieiti galima ne visur.

Ne paslaptis, kad stambieji karosai vengia pasirodyti pernelyg arti krantų. Jų pamėgta zona – tvenkinio vidurys. Todėl geriausias įrankis – keliadešimt metrų užmetama dugninė., o kad stambūs karosai susidomėtų masalu vietoj svarelio naudojama gardaus ir kvapaus jauko prikimšta šėryklė. Tada tikimybė sulaukti kibimo padidėja keliasdešimt kartų.


Meškerioiant užžėlusiuose telkiniuose, patartina naudoti tokią dugninę kaip Team Salmo Tournament 90 (testas – 90 g), kad įrankiui užtektų galios išvilkti laimikį, jei tam pavyks įplaukti į augalijos tankmę

Kibimo subtilybės


Kada karosai, o ypač didieji pasirodo atviruose ganyklų plotuose reguliariai? Patyrę meškeriotojai sako, kad tokia situacija susiklosto, kai keletą dienų iš eilės apylinkes lepina šiltas, be vėjo oras, nes saulė tada greitai rytais sušildo vandenį ne tik pakrantės zonoje, bet ir vandens telkinio viduryje.

Palankūs yra ir kontrastingi rytai, kai po šaltokos nakties virš vandens draikosi migla, tada karosai aktyviai maitinasi, kol įdienoja. Tokiais rytais smagu stebėti karosų šokius, nes žuvys dažnai iššoka iš vandens ir garsiai pūkšteli atgal. Smagi tokia muzika meškeriotojo ausiai, tačiau ji gali pradėti nervinti, jei žūklei pasirengta kruopščiai, pasirūpinta įvairių masalų, o karosai kažkodėl juos ignoruoja.

Priežastys gali būti kelios: pirmoji ir pati dažniausia – netinkamas meškerės montažas, susidedantis iš kabliuko su pavadėliu ir šėryklės. Pabandykite jį permontuoti ir šėryklę ne aklinai tvirtinti prie valo, o slankia jungtimi – segtuku su sukučiu, kurio auselė laisvai slankioja valu. Tada karosas, tempdamas į šalį masalą, nejaus pasipriešinimo ir neišspjaus slieko.

Taip pat patartina naudoti vieną kabliuką,o ne du, nes daug masalų vienoje vietoje stambiam karosui gali kelti įtarimą. Antra,gali būti, kad naudojate ne tą masalą arba ne taip kaip reikia veriate jį ant kabliuko. Dzūkijoje teko matyti fenomenalų atvejį, kai vienas senyvas meškeriotojas iš tvenkinio vieną po kito traukė karosus, o dauguma tik stebėjo šį nepakartojamą vaizdą, nors visi ant kabliukų vėrė gerai kiekvienam pažįstamus sliekus. Pasikalbėjus pasirodė, kad patyręs meškeriotojas ypatingu būdu užveria ant kabliuko slieką, o karosams toks masalas atrodo natūralus.

Trečia, reikia masalą mesti visą laiką į tą pačią vietą, kad jaukas iš šėryklės neišsidrabstytų dideliame plote, o nugrimztų į nedidelį kvadratą. Gali būti ir taip, kad užmetate į netinkamą vietą, kur masalas nugrimzta tarp vandens augalų ir karosai jo neaptinka.


Karosus parankiausia meškerioti atviro vandens plotuose, plytinčiuose už augmenijos ribos

Pasiūlykite gardėsių


Taipogi nepatartina viltis, kad pavyks pataikyti į karosų puotą, kai jie beatodairiškai čiumpa visus masalus iš eilės. Geriau sukurti precedentą, t.y. keletą dienų iš eilės karosus vienoje vietelėje jaukinti gardžiu jauku. Kadangi gana sunku sulaukti, kol nusitovės palanki meteorologinė situacija, tai geriau pasistengti ją apeiti, periodiškai jaukinant karosus pasirinktoje vietoje. Ilgainiui jie įpras čia ieškot maisto bet kokiu oru.

Patyrusių karosautojų teigimu, jei į tą patį plotą kas vakarą beriamas jaukas, jau po savaitės karosai taip įjunks lankytis ten, kad nepamirš šio įpročio visą vasarą. Vieni meškeriotojai karosams beria konservuotus kukurūzų grūdus, kiti jauko granules, tačiau geriausia versija – mišinys, susidedantis iš 0,5 kg „Sensas“jauko, 2 skardinių kukulių, 4 saujų granulių ir 4-5 abišalių juodos duonos, kurią būtina sutrinti delnais, kad ji virstų rupiais trupiniais. Iš pradžių sudrėkinamas „Sensas“ mišinys, paskui laukiama, kol išbrinks, o tada paeiliui įmaišomos kitos dalys.


Meškeriojant karosus, labai paranki Salmo šėryklė iš reto tinklelio, pro kurį greitai išbyra ir pasklinda jaukas

Tinkama šėryklė


Karosai dugnine dažniausiai meškeriojami sekliuose vandens telkiniuose, kur nėra tėkmės. Todėl naudojamas birus jaukas, pasiskleidžiantis, kai šėryklė grimzta į vandenį. Tai padaryti lengviau, naudojant specialią „Salmo“ šėryklę, primenančią krepšelį, suriestą iš reto vielos tinklo. Jaukas iš tokių šėryklių išbyra per porą sekundžių, o taip pat svarbu, kad šias šėrykles prie valo galima tvirtinti slankiąja jungtimi.

Viktoras Armalis
2015-08-11

Atgal     Spausdinti