Ar yra šansas antrą kartą išprovokuoti plėšrūną kibti? (1)

Ar yra šansas antrą kartą išprovokuoti plėšrūną kibti? (1)

Ar spiningininkas turi šansą suvilioti lydeką, ešerį, šapalą ar salatį, kuris atsivijo masalą, tačiau nestvėrė jo, nes atakai nebeužteko laiko? Nuomonės šiuo klausimu – prieštaringos, tačiau daugelis spiningavimo autoritetų vis dėlto pripažįsta, kad galimybės išprovokuoti meškeriotojui pasirodžiusio plėšrūno kibimą – tokios pat, kaip ir patirti nesėkmę. Tai yra lygios. Ko spiningininkui griebtis, kai ant vienos ir ant kitos svarstyklių lėkštės guli po 50 procentų?

Garbės palyda


Kiekvienas spiningininkas savo praktikoje yra susidūręs su kol kas prieštaringai komentuojamu fenomenu: lydeka atlydi masalą iki pat valties borto ar stovinčio ant kranto meškeriotojo kojų, tačiau taip ir nesiryžta atakuoti. Dažniausiai žuvis apsisuka ir dingsta gelmėje. Ne tik lydekos, bet ir sterkai, šapalai, upėtakiai, o ešeriai kartais visu būriu eskortuoja spiningo masalą iki pat tos ribos, kai spiningininkui nebelieka kitos išeities, kaip tik traukti masalą iš vandens.

Laimikis buvo aiškiai matomas, beveik ranka pasiekiamas. Ką daryti toliau? Ypač tada, kai palyda, nepaisydama meškeriotojo artumo, atplaukia paskui masalą kelis kartus iš eilės? Taip dažniausiai atsitinka, kai masalas užmetamas kaskart ta pačia kryptimi  ir velkamas valties ar kranto link tuo pačiu tempu ir ta pačia trajektorija. Sutikite, kad kartais rankos ima išdavikiškai virpėti, kai šis fantasmagoriškas veiksmas kartojasi kelis sykius, o jo finalas visada tas pats – eskortas paskutinę akimirką pasišalina.

Esminė klaida


Dažniausiai spiningininkas instinktyviai daro tą pačią klaidą – ima lėčiau sukti ritės rankenėlę. Masalo eiga sulėtėja. Tokiu atveju eskortas pasišalina anksčiau. Vadinasi masalo eigos lėtinti negalima. Man teko tai akivaizdžiai patirti Luksto ežere: vartiklę kaskart atlydėdavo lydeka ir kaskart pasišalindavo, kai valties bortas būdavo greta. Tą kartą instinktyviai pasielgiau nestandartiškai – kai iki valties masalui plaukti liko maždaug 10-15 metrų, ėmiau beveik dvigubai greičiau sukti ritės rankenėlę. Ir lydeka čiupo masalą. Tačiau vėliau įsitikinau, kad šis manevras būna veiksmingas ne visada. Kodėl? Paaiškinti sunku, tačiau pabandyti verta. Tuo labiau, kad spiningininkas nieko nepraranda, o galimybė išnaudoti antrą šansą yra.

Dalis spiningininkų, su kuriais teko diskuoti šia tema, linkę manyti, kad taip atsitinka tais atvejais, kai plėšrūnui kelia įtarimą pernelyg ryški masalo spalva. Kiti mano, kad išalkęs plėšrūnas nori papietauti, tačiau nuo atakos jį sulaiko instinktyvus atsargumas, nes masalo žaismas šlubuoja. Treti tvirtina, kad masalo lydėjimo fenomenas pasireiškia, kai naudojamas masalas, imituojantis tame vandens telkinyje retą arba visai negyvenantį grobį. Dar kiti sako, kad netinka masalo tipas. Dar viena versija – netinka kvapas. Kad ir kaip yra, tačiau keistas plėšrūnų elgesys tokiais atvejais rodo, jog reikia keisti žūklės taktiką.

Statistiškai esu užfiksavęs, kad tik kas trečia lydeka susigundo, kai masalas ima sprukti. Šis būdas visiškai netinka sterkams. Dažniau nei lydekas jis padeda sugundyti ešerius, kurie staiga užsidega persekiotojo azartu, tačiau ir jiems tai tinka ne visada, o antra, ešerius masalo spurtas paskatina atakuoti tik tada, kai masalas – sukrė, retesniais atvejais, kai vobleris. Ir vobleris minnow, o štai apkūnaus krenko spartėjanti eiga plėšrūno, lydinčio masalą, reakcijos nepagyvina,kaip to galima būtų tikėtis.


Lėtas grimzlius Lucky John Basara, imituojantis vadinamąją „baltą“ masalinę žuvelę, pauzės metu lydekai pasirodė labai patrauklus

Masalo keitimas


Jei masalo greičio padidinimas neveiksmingas, geriausia keisti masalą. Kai naudojama vartiklė, tai patartina daryti iškart po antro eskortavimo recidyvo. Kai masalas - sukrė, galima pabandyti vieną du kartus ją plukdyti kiek įmanoma lėčiau ir giliau nei pirmą kartą. Kartais tai padeda suvilioti žuvį, kuri atlydi masalą. Šį metodą geriausia taikyti lydekoms ir šapalams. Dažniausiai toks triukas pasiteisina spininguojant upėje. Todėl, susidūrus su masalo eskortavimo fenomenu ežere, geriausia iškart panaudoti voblerį. Tačiau ne bet kokį. Praktika rodo, kad priimtiniausias – „minnow“ tipo vobleris, t.y. toks masalas, kuris geriausiai tinka spininguoti vadinamuoju „tvičingo“ būdu. Šis masalas turi liežuvėlį, įtvirtintą gana stačiu kampu, o pats  verpstės formos masalas gali būti lengvesnis (F-floating), sunkesnis už vandenį (S – sinking) arba neutralaus plūdrumo (SP-suspender). Vobleris užmetamas į tą pačią pusę, iš kurios pasirodo lydeka ar ešerys. Masalas kurį laiką velkamas gana energingai, kad panertų, o tada imamas traukti šuoliukais. Tarp šuoliukų – kelių sekundžių pauzės. Būtent jų metu dažniausiai tikėtina ataka. Deja, būna taip, kad ir šis būdas nepadeda.


Vienas tinkamiausių masalų brėžti „aštuoniukes“ mano kolekcijoje yra vobleris Salmo Minnow (9cm)

Žinomas vokiečių spiningininkas Martinas Verle yra pasiūlęs vieną būdą, kuris teikia paskutinį šansą: kai masalas jau artėja prie valties,  o valo ilgis sutrumpėja tiek, kad masalą reikės traukti iš vandens, galima, išvydus „eskortą“, masalą plukdyti šalia valties borto aštuoniuke. Pasitaiko, kad tai  sugundo lydekas ir ešerius, kurie, atlydėję masalą, sukinėjasi šalia, atakuoti. Pasitai netgi netikėtumų – taip judantį masalą staiga pagriebia kažkur iš pašonės atskubėjęs ešerys. Tokiais atvejais, kaip jau minėta, geriausiai tinka vobleris, tačiau galima laimę bandyti ir su guminuku. Be to, mano nuomone, „aštuoniukėms“ tinkamų voblerių dydis – ribotas ir neviršija 10 cm, o pats optimaliausias – 9 cm.

Pabandykime apibendrinti tai, kas išdėstyta. Esu bandęs aštuoniuke, kai masalo eskortas jau matyti, plukdyti sukres. Kelis kartus tai pasirodė veiksminga idėja, tačiau dažniausiai taip pavykdavo sugundyti ešerius. Lydekos šiam triukui atsparesnės, nors porą kartų irgi susigundė stverti aštuoniuke judantį masalą. Šis būdas neparankus todėl, kad reikia daug makaluoti meškerykočiu, o tai dažniausiai krinta į akis plėšrūnui. Antra, tokia masalo eigos trajektorija ne visada tinka plėšrūno ypač lydekos atakai. Štai ši aplinkybė, manau, ir yra svarbiausias dalykas, kuris riboja tokio metodo veiksmingumą.


Šis Lucky John Basara neutralaus pludrumo (SP) vobleris lydekinio pavadėlio masės veikiamas keičia savybes ir tampa labai lėtai grimztančiu masalu, kuris gana neblogai vilioja lydekas tais atvejais, kai jos lydi masalus, tačiau neskuba stverti

Šio pavasario stebėjimai tokį mano įsitikinimą sustiprino: spiningavau Šilutės rajone, vienoje iš Tenenio deltos atšakų. Diena nepasižymėjo lydekų aktyvumu, tačiau po pietų nutariau bandyti tik Lucky John Basara voblerius:
masalinėje turėjau penkis devyniacentimetrnius modelius - du Basara 90F, tris – Basara 90SP. Užmetęs eilinį kartą stilizuotą aukšlės imitaciją, aiškiai pajutau grybštelėjimą, bet silpną ir toliau voblerį plukdžiau nekintamu tempu. Kai masalas jau buvo gana aiškiai matomas nuo palyginti aukšto kranto pusmetrio gelmėje, nustėrau išvydęs jog jį lydi stambi lydeka. Lydi nei pasivydama, nei išleisdama iš akių. Iš netikėtumo nejučia sulėtinau ritės rankenėlės sukimą. Ir lydeka, tingiai pavijusi masalą, pabandė jį grybštelti, bet nepataikė, nes aš nejučia pavariau masalą pirmyn kiek greičiau. Tad plėšrūnė apsisukusi nuplaukė ta pačia kryptimi iš kur atplaukusi. Užmečiau masalą  dar sykį, vėl pajutau grybštelėjimą, tačiau šįkart masalo lydeka neatsivijo.

Kadangi turėjau du panašios spalvos ir to paties dydžio Lucky John Basara voblerius, pakeičiau plūdrų modelį neutralaus plūdrumo (suspending-angl.) vobleriu. Tie patys 9 cm, tačiau masė skiriasi puse gramo. Paprastai tokio tipo voblerius plukdau kiek kitaip nei plūdrius – kas metrą tempą lėtinu iki minimumo, kartais net sustabdau. Kai masalą, besivartantį nuo šono ant šono, jau mačiau toje pat gelmėje kaip ir aną sykį, jo niekas nelydėjo, todėl sustabdžiau voblerį ir jau rengiausi šuoliuku pavaryti į šoną, tačiau „basariuką“ netikėtai prisivijo stambi lydeka. Negaliu garantuoti, jog tai ta pati, tačiau veiksmas vyko pernelyg mažame plote, kad jame sutilptų dvi tokio dydžio lydekos. Vobleris pavinguriavo į priekį ir vėl jį sustabdžiau, masalas ėmė iš lėto, pasisūpuodamas grimzti, lydeka, pamažu plaukusi paskui, staiga šovė į priekį ir tvirtai sugriebė „basariuką“. Kadangi tą dieną, o vėliau ir dar kelis kartus toks lydekų kibimas pasikartojo, manau, jog būtent netikėtas manevras, signalizuojantis lydekai apie grobio nerūpestingumą ar bejėgiškumą, buvo pagrindinis stimulas pasiryžti atakai. Šis metodas išprovokuoti masalą lydintį plėšrūną – pats veiksmingiausias, tačiau jis turi vieną trūkumą – tinka tik vobleriams.

Viktoras Armalis
2015-08-15


Nelauktas, o tai reiškia, jog lydekai ar ešeriui nematytas, Lucky John Basara spalvinimas gali tapti pakartotinės plėšrūno atakos priežastimi

Atgal     Spausdinti